Kęstutis Gečas

Autorius

Komunikacijoje taip pat verta „skiepytis“, jeigu vėliau nenorite rimtesnių problemų

Taip, supratote teisingai – komunikacijoje taip pat egzistuoja principas, kuris kartais įvardijamas skiepais.

Žinoma, kad terminas „skiepai“ šiuo atveju tik metafora, tačiau labai gerai parodantis ir paaiškinantis veiksmų kryptį tam tikrose situacijose, tad šį terminą ir vartosime kabutėse.

Kada „skiepytis“?

Medicinoje skiepai naudojami siekiant apsaugoti organizmą nuo infekcinių ligų, o komunikacijoje galima „pasiskiepyti“ nuo įtarinėjimų ir nesusipratimų, klaidingo realios situacijos vertinimo – visa tai gali rimtai pakenkti jūsų ar jūsų atstovaujamos organizacijos reputacijai.
Tinkamiausias laikas „skiepams“ – prognozuojami pokyčiai, kuriuos inicijuojate patys arba jūsų draugai, priešai. Arba pokyčius lemia gyvenimo aplinkybės. Štai dažniausi pavyzdžiai:
Kai planuojate savo organizacijos permainas, ypač jeigu jos susijusios su žmonėmis, jų atleidimu ar perkėlimu į kitas pareigas ar padalinius.
Kai keičiasi klientų aptarnavimas, jo taisyklės, principai. Netgi aptarnavimo filialų geografinė padėtis ir netgi darbo laikas.
Kai nujaučiate, jog gresia konfliktai ar nesutarimai su kitomis jėgomis, ir ši informacija gali būti paviešinta.

Kaip „skiepytis“?

Komunikacijoje „pasiskiepyti“ labai paprasta – tereikia iš anksto komunikuoti apie numatomus pokyčius, pateikti savo poziciją, papasakoti savo istoriją ir pasaulio suvokimą.
Galbūt net nesusirgsite, nes žmonės, žinodami jūsų planus ir būsimus pokyčius, net nesusinervins ir nesupyks. Galbūt net padėkos, kad juos įspėjote.
Su oponentais taip lengvai nesusidorosite, tačiau komunikacijos „skiepai“ padidins jūsų atsparumą artėjančiam konfliktui, bloga jums linkintiems reikės pasistengti labiau, kad aplinka patikėtų jų versija ir jų papasakota istorija.

Koks „skiepo“ veikimo principas?

Komunikacijoje organizacijos imuninės sistemos vaidmenį atlieka reputacija, kuri tiesiogiai susijusi su pasitikėjimu. Analizuodami žmonių visuomenėse susiformavusį pasitikėjimo mechanizmą psichologai nurodo, kad pasitikėjimas turi vieną labai svarbią dedamąją: nuoseklumą.
Asmenys ir organizacijos yra patikimi, kai yra nuoseklūs, t. y. nemeluoja, kai jų darbai nesiskiria nuo kalbų. Mes, žmonės, pasitikime jais, nes galime juos prognozuoti. Ir, priešingai, mums nepatinka neplanuoti, iš vėžių išmušantys įvykiai ir naujienos.
„Skiepas“ pirmiausia ir užtikrina taip reikalingą nuoseklumą: „Mes iš anksto tave įspėjame apie būsimus pokyčius“, „Mes tai darome, nes nuosekliai elgiamės pagal savo vertybes, verslo strategiją“, „Mes daug metų tave aptarnavome šiame filiale ir norime dar daug metų nuosekliai aptarnauti, tačiau jau kitu adresu“. Ir taip toliau.
Juk kai kas nors bandys pasipiktinti, jog nebuvo informuotas, visada galėsite parodyti straipsnį, laišką ar SMS žinutę.
Šią „skiepijimosi“ techniką ypač gerai įvaldę bankai, tam tikrais periodais priversti atnaujinti savo IT sistemas, kurios, kaip žinia, kartais ima ir užlūžta…
Žinoma, komunikacijos „skiepai“ turi ribotą galiojimą, ne visoms ligoms ir grėsmėms išspręsti jie tinka, kaip ir medicinoje – skiepai neapsaugos jūsų nuo daugelio formų vėžio ar kitų rimtų ligų. Tačiau komunikacijos profesionalo arsenale „skiepai“ yra viena dažniausiai naudojamų priemonių sprendžiant kasdienes situacijas.

Gauk naujienas pirmas!

Stebime komunikacijos pasaulio naujienas ir tendencijas. Visa tai pakuojame į mūsų naujienlaiškį. Nori jį gauti? Įrašyk savo el. pašto adresą. Kitkuo pasirūpins INK‘ai.

    Tai įvyko – INK naujienlaiškis jau žino kelią iki tavo pašto dėžutės. Ačiū! Geri darbai grįžta gerais laiškais.