Retas nesutiks, jog tikslingos strategijos pamatas yra gera analizė. Tad ką analizuoti pirmiausia? Konkurentus. Nes tik suvokimas, kokioje konkurencinėje aplinkoje veikiama, kokius argumentus naudoja oponentai ir kokių galimybių jie neišnaudoja, padės surasti savuosius. Čia svarbu ne tik darbo skelbimai, darbdavio komunikacija žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, bet ir kuriamas santykis su darbuotojais. Jei turite galimybę sužinoti, kaip jaučiasi ten iš tikrųjų dirbantys žmonės ar kokiomis vidinėmis, bet nebūtinai viešomis iniciatyvomis jie skatinami, – pasinaudokite ja. Ne, šnipų infiltruoti nesiūlau, tiesiog analizė ne visada turi apsiriboti „Google“ langu. juk esame švogerių kraštas, tad visuomet kažkas kažką pažįsta, turi giminaičių ar gyvena kaimynystėje. Paprastai tariant, paklauskite realių žmonių, kaip jie jaučiasi.

Sunkiai sekasi prakalbinti konkurentams dirbančius specialistus? Spoiler alert: jūs turite asmeninę kontaktų bazę, kuri mielai atsakys į visus kylančius klausimus. Tai jūsų darbuotojai.

Vis labiau įsivyraujant suvokimui, kad vidinė komunikacija yra ne prabanga, o būtinybė, viena ar kita forma organizacijos vis dažniau matuoja temperatūrą – vykdo darbuotojų pasitenkinimo tyrimus, apklausas ir pan. Tik joms tapus rutina kokybinių duomenų vaidmuo vis mąžta, tad nusprendę keisti savo, kaip darbdavio, įvaizdį, nepagailėkite laiko asmeniniams pokalbiams, focus grupėms ir giluminiams interviu.

Per tokius pokalbius neretai vadovai naujai susipažįsta su savo komanda arba sužino apie užslėptas problemas, kurios, ilgai nesprendžiamos, lemia mažesnį darbuotojų lojalumą ir galiausiai praradimą. Tad anksčiau neišgirsti poreikiai padės ne tik suformuoti žinutę potencialiems darbuotojams, bet ir surasti naują kryptį bei patobulinti vidinės komunikacijos procesus, siekiant išlaikyti esamus.

Visa anksčiau minėta analizė atliekama vienu tikslu – lengviau išsigryninti savąjį patrauklaus darbdavio identitetą.
Rinkos ir konkurentų analizė padeda išsigryninti galimas pasiūlyti naudas, o suvokimas, kokios nišos jau užimtos, padės išvengti netikslingo lėšų leidimo. Pavyzdžiui, ar tikrai reikia sukurti dar vieną į SPA panašų biurą arba įrengti visai nebūtiną žaidimų kambarį.
Įsiklausymas į realių žmonių poreikius padės suformuoti išties aktualių verčių sąrašą – ką galite pasiūlyti savo darbuotojams, kad jie būtų laimingi, produktyvūs ir jaustųsi įvertinti.
Ne ką mažiau svarbu, kokiu balsu visa tai komunikuosite. Kuo nuspręsite būti – taisyklių kūrėju ar laužytoju, išminčiumi ar juokdariu (12 Carlo Jungo archetipų)? Pasirinktas archetipas padės sukurti įsimintiną darbdavio portretą, su kuriuo darbuotojai galės netgi tapatintis.
Ir galiausiai – kokią idėją bei žinutę skleisite tiek komandos viduje, tiek išorėje, kokį tikslą išsikelsite ir pakviesite žmones siekti drauge. Bendra vizija, užmojai ir aukštesni siekiai ne tik vienija komandą, didina motyvaciją, bet ir augina jos lojalumą, tad siekti kažko daugiau nei užsibrėžtas skaičius metinėje biudžeto ataskaitoje – tiesiog būtina.
Atsakyti į šiuos klausimus ir greitai rasti tinkamus sprendimus nėra lengva, tačiau visi išvardyti žingsniai padės nepaklysti beribiame galimybių žemėlapyje. O tada, radę savo kryptį, jau tikrai galėsite kalbėti efektingai ir efektyviai.