Kęstutis Gečas

Autorius

Ar Jūsų verslas gęsta? Arba tinklalapiai-apželtukai

Iš pirmo žvilgsnio Jums pasirodys, kad aš Jus apgavau.

Nes tikitės iš teksto ne to, ką perskaitysite. Bet neskubėkite, apie viską iš eilės.
Žinia, kad įmonės, kaip ir žmonės, gyvena tol, kol kažką veikia. Visada yra miego periodų, jų ilgiu gali pasigirti meškos ir kai kurie kiti gyvūnai. Bet dažniausiai šis periodas nėra ilgesnis nei keletas mėnesių, jie išlenda iš guolio ir gyvena. O jeigu neišlenda po kokio pusmečio, dažniausiai miršta.
Ar verslas gali mirti? Žinoma. Technine prasme, tai yra bankrotas, o komunikacine prasme – tyla. Jeigu aš, kuris tau reikalingas kaip klientas, partneris ar tiekėjas, nieko apie tave nebegirdžiu, tavęs jau nebėra ant šios žemės. Pranešk man, kaip tu laikaisi. Bent kartą per mėnesį, per pusmetį, per metus.
Bet ir tai ne visada svarbu, nes ne visiems praneši, nes ne kiekvienas sugeba „įlįsti“ į žiniasklaidą, klasikinę ar socialinę, ir garsiai papasakoti apie savo naujienas. Svarbiau yra tai, kaip tu pasitinki ir ką pasakai žmonėms, kurie ateina pas tave. Ar atėjusysis pas tave mato užkaltus langus, voratinkliais ir piktžolėmis apėjusį namą, kiemą, kadaise žydėjusį gėlių darželį? Ar namus, kuriuose verda gyvybė?
Specialiai pradėjau iš tolo, kad suprastumėte iš žmogiškosios pusės, kaip reikėtų vertinti dalykus, į kuriuos verslas (vadovas, rinkodara, sekretorė, komunikatorius…) žiūri pro pirštus. Aš kalbu apie įmonės tinklalapį.
Būna senų ir naujų svetainių, gražių ir baisių, įdomių ir nuobodžių. Tai galima atleisti ir suprasti. Bet pasenusi informacija jose yra nepateisinama. Jeigu jose naujienos baigiasi ties 2014, 2013 ar net 2009-aisiais (taip, ir tokių yra), ką tai pasako apie verslą? Žmogiškai tai tas pats, kaip pasikviesti senai matytą draugą į svečius, į namą, kuris yra „apėjęs pelėsiais, voratinkliais ir piktžolėmis“, o pats gyveni viename prišiukšlintame kambarėlyje.
Žinoma, reikėtų čia pridėti daug nuorodų į tuos „apželtukus“, bet ar verta? Kam nervinti žmonės, kurie į tai nekreipia dėmesio? O ir Jūs, esu įsitikinęs, ne kartą su tuo susidūrėte.
Kyla natūralus klausimas: o ką daryti? Keliai yra du.
Pirmas kelias – neleiskite tinklalapiams „apželti“. Pakanka susikurti ir turėti įprotį, kad kartą per mėnesį (bent jau) atsakingas asmuo atnaujina informaciją. Šitas kelias turi minusą tiems, kuriems tinklalapis atrodo nereikšmingas ir perteklinis, „pinigus ėdantis“ dalykas, – šiam darbui reikės tam skirti resursų. Naujienas taip pat teks pagalvoti, parašyti bent kažką. Ir jas reikės sugalvoti ne bet kokias, o daugiau ar mažiau aktualias lankytojams.
Tačiau visada egzistuoja antras kelias – padaryti taip, kad tinklalapiai visada atrodytų aktualūs. Grįžtant prie metaforų, yra žmonių, kurie nemėgsta ravėti. Ką jiems patars bet kuris – samdyk ravėtoją arba atsisakyk gėlių darželio! Nemėgsti pjauti žolės? Vėlgi, samdyk pjovėją arba išsiasfaltuok kiemą!
Taip ir su tinklalapiais: jeigu nenori atnaujinti informacijos, nusisamdyk, kas ją atnaujins, arba paprašyk programuotojo „paslėpti“ naujienų sritį, o kitą tekstą parašyk nesenstančia kalba, apsiribojant esmine informacija (kada įkurta, kuo užsiima ir kontaktai). Tokie tinklalapiai taps praktiškai „amžinai jauni“!

Gauk naujienas pirmas!

Stebime komunikacijos pasaulio naujienas ir tendencijas. Visa tai pakuojame į mūsų naujienlaiškį. Nori jį gauti? Įrašyk savo el. pašto adresą. Kitkuo pasirūpins INK‘ai.

    Tai įvyko – INK naujienlaiškis jau žino kelią iki tavo pašto dėžutės. Ačiū! Geri darbai grįžta gerais laiškais.