Šiuolaikinis kūrybinis rašymas turi daug įvairių žanrų – romanai, novelės, poezija, neišgalvotos ar išgalvotos skirtingo ilgio istorijos ir daug kitų. Jis pasižymi keliais aspektais, tarp kurių – skirtingų veikėjų dialogo plėtojimas ir platus situacijos bei veiksmo nupasakojimas, siekiant nukelti skaitytoją į knygoje sukurtą pasaulį. Skaitytojas turėtų jausti, užuosti, matyti ir girdėti taip, lyg pats būtų aprašomoje vietoje.
Svarbu suprasti, kad kūrybinis rašymas nėra tas pats kaip techninis rašymas ar žurnalistika. Įprastai žmonės mėgaujasi skaitydami romanus, noveles, trumpas istorijas ne todėl, kad jos suteikia naujos informacijos. Skaitydami patiriame malonumą, nusikeliame į kitą pasaulį, net pamirštame problemas. Tad pagrindinis kūrybinio rašymo tikslas – išreikšti mintis, jausmus ir emocijas nukeliant skaitytoją į kitą, gerokai vaizdingesnę ir nebūtinai tikrovišką erdvę. Kūrybinį rašymą sudaro vaizduotė, menas ir fikcija, o žurnalistikoje turime remtis patikimais faktais, šaltiniais, tekstais, siekiame informuoti skaitytoją. Tai ir yra pagrindiniai kūrybinio rašymo ir žurnalistikos skirtumai.

Nors vienos kūrybinio rašymo paslapties nėra, neseniai skaitytoje Austino Kleono knygoje „Vok kaip menininkas“ radau keletą naudingų patarimų, kuriais vadovaujantis galima lavinti šiuos įgūdžius ir bent kažkiek priartėti prie „Hario Poterio“ autorės J. K. Rowling sėkmės.
Rašykite tai, ką mėgstate. Daugelis mano, kad turime rašyti tik tai, apie ką išmanome, tačiau tuo vadovautis ugdant kūrybinio rašymo įgūdžius nereikėtų. Rašykite apie tai, ką mėgstate, nors galbūt šioje srityje dar stokojate žinių. Pabandykite sukurti tokią istoriją, kurią patys norėtumėte perskaityti, ir rašydami paklauskite savęs: kas padarytų šią istoriją geresnę?
Fiksuokite. Įsigykite kalendorių ir užsirašinėkite, ką tą dieną nuveikėte, papildomai galite iliustruoti ir piešiniais, tai padės lavinti vaizduotę. Pavyzdžiui, dailininkas Davidas Hockney persiuvo visų savo švarkų kišenes, kad jose tilptų eskizų knygutė.
Paverskite rašymą kasdienybe. Stenkitės rašyti bent kelis kartus per savaitę, o daryti tai galite apie bet ką – autobuse nugirstą įdomų pokalbį ar tiesiog apie tai, kaip jaučiatės šiandien. Internete gausu įvairių svetainių, padėsiančių žymėtis, kuriomis dienomis rašėte. Pradžia gali būti sunki, bet vėliau tai turėtų tapti įpročiu.
Judėkite. Knygų apie kūrybiškumą autorius A. Kleonas sako, kad žmogaus nervinė sistema nėra vienkrypčio eismo gatvė, todėl iš mūsų kūno smegenys gauna daug informacijos. Sėdėdami biuruose beveik nejudame ir taip žudome savo kūrybinius įgūdžius. Kūrybai reikia įkvėpimo, todėl bent po darbo pravartu kuo daugiau judėti ir būti gamtoje.
Skaitmenizacijai ne. Tyrimai teigia, kad rašant ranka ir liečiant bei jaučiant popierių mūsų smegenys priima kitokius signalus, nei tekstą renkant kompiuteriu – tada kyla ir daug pagundų jį ištrinti, ir redaguoti mintis, iš kurių galėtų gimti puikios kūrybinės idėjos. Rašymas ranka padeda būti šiek tiek labiau kūrybiškiems ir geriau apgalvoti idėjas.
Kaupkite idėjas. Rašymui reikia įdomių idėjų, tačiau kartais galvoje švilpauja vėjai ir, atrodo, negimsta jokių genialių minčių. Tokiems atvejams turėkite idėjų knygą, kurioje fiksuosite tai, kas įkvepia ir atrodo įdomu. Tai gali būti tekstai, knygų ištraukos, reklamos, nuotraukos, citatos. Kai pritrūksite idėjų, užsukite į šį savo kampelį – tai padės atrasti naujų minčių.
Susikurkite neįveikiamas užduotis. Susigalvokite tik tam tikrą žodžių limitą, pavyzdžiui, šimtą, ir pabandykite parašyti tokio ilgio istoriją. Apribojimai dažnai tampa kažko nuostabaus pradžia.
Svarbiausias patarimas. Imkitės darbo! Jei sėdėsite ir galvosite, kad norėtumėte parašyti nuostabų tekstą, kuris visus žavės, bet vis dar laukiate įkvėpimo, galiu nuliūdinti – istorija taip ir liks neparašyta.

Net ir vadovaujantis pateiktais patarimais gali pasitaikyti rašymo klaidų, tad trumpai apie dažniausias:
„Neužkabinanti“ pradžia. Jeigu nesuviliosite skaitytojo pačiu pirmu istorijos sakiniu, tikėtina, kad prarasite jo dėmesį ir visam likusiam tekstui. Skirkite pakankamai laiko įtraukiančiai teksto pradžiai sukurti.
Per daug detalių. Pradedantys rašyti dažnai nori pateikti kuo platesnį kūrinio vaizdą. Teksto kūrėjai savo stiliumi turėtų užpildyti skaitytojo mintis, o tam nebūtina naudoti daug vaizdingų aprašymų. Pavyzdžiui, jei jūsų tikslas yra papasakoti, kaip šiandien laimėjote loterijoje, nebūtina pradėti nuo to, kaip atsikėlėte, išsivalėte dantis ir išėjote į darbą.
Per daug įmantrių žodžių. Daugelis tekstuose mėgsta vartoti daug būdvardžių teigdami, kad tai pagyvina jų pasakojimą ir suteikia vaizdingumo. Būdvardžiai išties gali pagyvinti istoriją, bet kai jų per daug, tekstas apsunkinamas. Venkite ir klišių, pavyzdžiui, „viskas įvyko tamsią ir vėjuotą naktį, seniai seniai, už jūrų marių…“