Kartais žurnalistų užklausas galima numanyti (po pranešimo spaudai, su verslu susijusio įvykio ir pan.), tačiau dažnai jos atkeliauja ir netikėtai. Ir neabejotinai sujaukia dienos darbų planą. Kad ir kaip bebūtų, pirma taisyklė, kurios reikia laikytis gavus žurnalisto užklausą – reaguoti greitai. Žurnalistas nelauks dieną ar dvi, kol jūs pasitarsite su visais įmanomais bendrovės darbuotojais ar suderinsite komentarą su teisininkais (nors sutinku, kad išimtiniais atvejais to reikia). Todėl itin svarbu spausti ASAP mygtuką ir reaguoti iškart.
Žinoma, galite ir neskubėti. Tada ir kitos žurnalisto užklausos tikriausiai nebus. O „tikriausiai“ gali ir visai dingti, jeigu pažadėsite atsakyti ir… nuspręsite nebekomentuoti. 
Taigi, patarimas: gauname užklausą, informuojame žurnalistą, per kiek laiko pateiksime atsakymą, metame visus darbus šalin ir atsakome per tiek laiko, kiek pažadėjote. Rekomendacija – neužtrukti ilgiau nei porą valandų. Idealiu atveju – vieną valandą. O jeigu atsitinka taip, kad įsisukate į komentaro derinimų su klientu / vadovu verpetą, įspėkite žurnalistą, atsiprašykite ir informuokite, kiek papildomo laiko reikės. Arba iškart duokite trumpą komentarą, kurį vėliau papildysite.
Beje, kai informacijos reikia greitai ir čia pat, labai praverčia socialiniai tinklai. Visi žurnalistai vertina operatyviai pateiktus atsakymus, o tam gali puikiai pasitarnauti Facebook žinutės. Žinoma, nepulkite iškart kviesti visų jums svarbių žurnalistų draugauti, bet įrodę, kad galite būti naudingi, greičiau sureaguoti, pasiūlyti naudingos informacijos ir pan., tikrai galite užmegzti kontaktą ir socialiniuose tinkluose.

Dažniausiai žurnalisto užklausa apsiriboja keliais esminiais klausimais. Tarkime, jūs atstovaujate interjero sprendimų bendrovei „Interjerita“, o žurnalistas rengia straipsnį apie tai, kaip lietuviai planuoja savo namų interjerą. Jis paskambina jums norėdamas sužinoti, kokias interjero detales pirkėjai dažniausiai įsigyja jūsų parduotuvėje ir kiek vidutiniškai išleidžia vieną kartą apsipirkdami.
Jūs turite du variantus – galite tiesiog atsakyti į tuos klausimus po keletą žodžių, tarkime: dažniausiai „Interjeritoje“ įsigyjami šviestuvai ir pagalvėlės, kuriems vidutiniškai skiriama apie 200 EUR. 
Žurnalistas, atrodytų, to ir klausia, tačiau tikėtina, kad gavęs tokį atsakymą, jis pakalbins dar vieną ar kelis pašnekovus ir „Interjeritos“ net nepaminės. O jei ir paminės, tai ir parašys tuos kelis žodžius. Būtent todėl verta atsakinėti gerokai išsamiau, paieškoti įdomios informacijos, kitaip tariant, „razinos“. 
Išplėskite savo atsakymą papildoma informacija, kuri gali būti įdomi skaitytojams. Pavyzdžiui, kokias interjero prekes gyventojai dažniausiai įsigyja konkrečiu sezonu, kada linkę išleisti daugiau, kada mažiau, kuriuo sezonu parduotuvėje apsilanko daugiausiai lankytojų, ar jie ateina jau žinodami, ką nori įsigyti, ar tariasi su konsultantais, o gal apsilanko kartu su dizaineriais? 
Visa ši papildoma informacija gali ne tik sudominti skaitytojus, padidinti šansus būti cituojamam, bet ir pasiūlyti papildomą straipsnio „kampą“ žurnalistui. Dėl to jis tikrai noriai kreipsis į jus dėl komentaro ateityje.

Dar viena rekomendacija – jeigu žurnalistas ir klausia konkrečių dalykų, atsakinėjant visuomet galima pasinaudoti proga ir įpinti jums naudingos informacijos. Kitaip tariant, tokios, kurią ir norite ištransliuoti savo klientams.
Tarkime, „Interjeritos“ išskirtinumas – galimybė pirkėjams įsigyti lietuvių dizainerių interjero dirbinių. Gavęs minėtus klausimus, bendrovės atstovas, net neklaustas galėtų atsakyti, kokią dalį lietuvių dizainerių, lyginant su užsienio, kūrinių įsigyja pirkėjai, kokius lietuvių dizainerių kūrinius dažniausiai perka, kaip svyruoja jų kainos, kokios interjero tendencijos dabar vyrauja ir kokių jas atitinkančių lietuvių dizainerių dirbinių galima rasti „Interjeritoje“. Beje, labai gerai tokią galimybę išnaudojo vienas kailinių salonas, atsidūręs politikos skandalo epicentre. 

Kai žurnalistas kreipiasi rašydamas įprastą straipsnį, taisyklės gan paprastos – greitai sureaguoti, pateikti įdomios papildomos informacijos ir pamėginti įpinti sau palankią žinutę. Tačiau ką daryti, kai gavę klausimus suprantate, kad atsakyti negalite arba reikės atlaikyti puolimą?
Jei gaunate užklausą, kuri nesusijusi su jūsų atstovaujama įmone, pavyzdžiui, „Interjeritos“ atstovo žurnalistas gali pasiteirauti apie butų įrengimo kainą, butų pirkimo tendencijas ir pan., tuomet suprantama, kad nesate kompetentingas komentuoti. Tai ir reikėtų atsakyti žurnalistui, o jeigu turite pašnekovą, kurį galite rekomenduoti šiai temai, drąsiai pasiūlykite. 
O jeigu klostosi blogesnis scenarijus ir gaunate tokių klausimų, į kuriuos nenorite atsakyti, kurie gali pakenkti jūsų įmonės reputacijai?
Pagrindinis patarimas – nesislėpkite, neišsisukinėkite ir vis tiek atsakykite. Beveik visais atvejais, su retomis išimtimis, galioja taisyklė – jei „komentarų nebus“, atrodysite blogiau nei pateikęs bent dozuotos informacijos. Prisiminkite, kad straipsnyje visuomet gali atsirasti eilutė apie tai, kad jūs komentaro nepateikėte, o tokiu atveju, tikėtina, sukelsite įtarimų ir liksite „blogiečio“ vietoje.