O tie, kas apie jį neturi ką pasakyti, pasako bent jau tiek: „Nesuprantu šito serialo, kažkokia nesąmonė“. Žodžiu, abejingų jis nepalieka, tačiau ne ką mažiau dėmesio nusipelno ir pats „Tvin Pykso“ tėvas Davidas Lynchas, kuris yra ne tik genialus kino bei televizijos režisierius, bet ir puikus komunikatorius.
Iki lemtingos šių metų gegužės 21 dienos, kai prasidėjo trečiasis kultinio serialo sezonas, kalbos apie jį netilo nei užsienio žiniasklaidoje, nei socialiniuose tinkluose, nei gatvėse. Bet tuo metu Davidas Lynchas savo gerbėjams nedavė nė vieno išsamaus, ne padrikais vaizdais kalbančio būsimo serialo anonso, nė vieno interviu su fanų trokštamomis detalėmis ar pan. Netgi siužetas ar bent jau jo detalės taip ir liko po devyniais režisieriaus užraktais iki pat serialo premjeros. Tad kaip išlaikyti tokį didelį susidomėjimą serialu, apie kurį nieko nekalbi?
Nors kartu su visais laukiau šio serialo, negalėjau nepastebėti tam tikrų komunikacijos viražų, kuriuos dažnai galime pritaikyti ir kasdieniuose darbuose ar planuose. Tad kartais tikrai praverstų bent kelios tokios paties Davido Lyncho komunikacijos pamokos:
 

• Žinomos pavardės. Nors režisierius ir nesišvaistė aiškiomis užuominomis į būsimo trečiojo sezono veikėjus ar siužetą, vienu metu jis pateikė pilną aktorių, kuriuos žiūrovai išvys seriale, sąrašą. Be to, kad šis sąrašas buvo įspūdingas vien dėl aktorių skaičiaus, jame buvo ir tuntas gerai žinomų pavardžių, tad visi ėmė spėlioti, ką gi jie įkūnys ar kur link pasuks pats serialas. Tai ir gera pamoka – nori nukreipti dėmesį nuo intrigos ir sumažinti nesibaigiančią klausimų ataką? Duok visiems pavardes ir besk į jas pirštu – toliau viskas vyks savaime. Lygiai taip pat garsius žmones, kurie vienaip ar kitaip yra (o gal bus?) susiję su jumis ar jūsų komunikacija, verta išnaudoti kalbant papildomomis temomis ar prireikus nukreipti visų dėmesį būtent į juos.

• Erzinimas. Kai žinai, kad visuomenė kažko desperatiškai laukia, gali leisti sau su ja lengvai pažaisti: paskelbti bet kokį niekniekį ar net bereikšmį dalyką ir gerai žinoti, kad visi jo lauks, apkalbės ir dar pasidalins su draugais. Davidas Lynchas sykį susuko klipą, kur jo paties veikėjas seriale skanauja spurgą. Šis klipas neturėjo jokios vertės, tačiau daugelis jį peržiūrėjo vedami smalsumo, o vėliau dalinosi, nes pasijuto smagiai išdurti ir tai įvertino. Kuo šis pavyzdys vertingas? Tuo, kad tai pamoka, kaip galima palaikyti komunikaciją net tada, kai neturi ko komunikuoti (arba dėl vienų ar kitų priežasčių negali arba nenori). Kartais tereikia pataikyti su geru tonu, sąmoju ar taiklia žinute.

• Nenuspėjamumas. Viena iš puikių Davido Lyncho, kaip kino kūrėjo, savybė – nenuspėjamumas. Jo žiūrovai nežino, ko tikėtis. Nors per ilgą laiką ir susiformavo tam tikras jo režisūrinis braižas, kartais Davidas Lynchas tyčia apverčia ar pakeičia net jį. Nenuspėjamumas pasireiškia ir jo komunikacijoje: niekada negali žinoti, ką atskleis, ko neatskleis ar kaip vėl nukreips visų dėmesį į save ar į savo darbus. Jis, beje, yra ir muzikantas, todėl kartais labai sėkmingai (ir neperspaustai) sužaidžia ir šia korta. Ko galime pasimokyti? Ogi to, kad kuo neįdomesni, nuspėjamesni ir pasikartojantys būsime, tuo labiau slops žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys. O kuo daugiau siurprizų pateiksime, sugebėsime juos nuosekliai suplanuoti ir laiku pateikti, tuo ilgiau pavyks išlaikyti teigiamą dėmesį.

• Lūkesčių valdymas. Ne paslaptis, kad vienokią ar kitokią nuomonę apie pirmus, 1990–1991 metais pasirodžiusius „Tvin Pykso miestelio“ sezonus turi beveik visi, o visų poreikius patenkinti sunku. Naujojo trečiojo sezono skeptikai spėjo, kad kultinio serialo tęsinys gali būti kaip per didelės pastangos atkurti jau praėjusių laikų atmosferą, kiti gi bijojo, kad serialas taps per daug modernus. Tenka pastebėti, kad Davidas Lynchas puikiai įvertino žiūrovų lūkesčius ir, sprendžiant iš to, kaip daugelį žiūrovų pribloškė pirmos dvi naujojo sezono serijos, puikiai juos suvaldė. Pamoka komunikacijai? Kai organizuojame pasikartojančius renginius, kurie paprastai susilaukia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio, nepamirškime, kad po kiekvieno sėkmingo renginio visi turės atitinkamų lūkesčių ir kitiems metams. Todėl be visų organizacinių rūpesčių turime omenyje turėti ir atitinkamą lūkesčių valdymą, nes tai sumažins tiek kritikos strėlių (kurių šiaip ar taip bus visada), tiek leis apsidrausti nuo nusivylimo, jei pasikartojantis renginys nebūna toks geras kaip ankstesnis.

Žinoma, pats „Tvin Pykso miestelis“, kaip ir priklauso tikrai geram serialui, jau dabar sukėlė nemažai ginčų, užminė mįslių bei susilaukė įvairiausių nuomonių, tačiau komunikacijos kelias link jo premjeros ir tai, kaip Davidas Lynchas sugebėjo juo nueiti, verti pagarbos.