Kol pasaulis kikena iš keistų tūkstantmečio kartos įpročių, ši tyliai užima vieną ketvirtąją žmonijos populiacijos.
Tada, nešina gluten-free spurgų dėžutėmis, ima belstis į organizacijų duris ir prašosi darbo vietos savirealizacijai. Pasauliui vis dar truputį juokinga, bet nespėji mirktelėti, ir vos prieš kelerius metus mokyklą baigęs millenialsas (tūkstantmečio kartos atstovas) jau sėdi priešais tave, kreipiasi „kolega“ ir išpūstomis akimis sutinka kiekvieną tavo poelgį ar frazę.
Legendos apie tūkstantmečių sandūroje gimusių žmonių elgesį kuriamos ne veltui. Kai kurioms millenialsų savybėms apibūdinti į žodynus netgi įtraukiami nauji terminai. Žinoma, kiekviena jaunoji karta sutinkama taip, tarsi būtų atvykusi iš kaimyninės planetos, bet millenialsai stebina net atsidavę ir kelia nerimą darbo rinkai. Tačiau tiesa ta, kad pati tūkstantmečio karta šios konfrontacijos bijo taip pat stipriai, kaip ir likęs pasaulis! Tad šį kartą iš dviejų, viena kitą kiek gąsdinančių grupių, norėčiau paguosti jaunąją. 🙂
Vienas iš naujųjų terminų, padedančių suprasti tūkstantmečio kartos atstovus – „Generation Snowflake“, arba „Snaigių karta“. Žodynas „Collins“ jį paskelbė 2016 metų žodžiu, o „Oxford Dictionary“ 2018 m. juo papildė žodžio „snaigė“ reikšmę.
Būti snaige reiškia stokoti atsparumo išorės dirgikliams, itin greitai įsižeisti ir nuolat galvoti, kad esi unikalus ir išskirtinis. Tai, anot termino kūrėjų, būdinga daliai tūkstantmečio kartos atstovų, šiuo metu skaičiuojančių trečią dešimtį. Manoma, kad pirmoji dingstis, leidusi atsirasti šiam terminui, buvo prieš porą metų Jeilio universitete kilęs studentų protestas. Pastarieji verkė, šaukė ir ragino iš pareigų pasitraukti universiteto dekaną, nes jo žmona, universiteto lektorė, pareiškė nepritarianti Helovino kostiumų cenzūrai. Rasinę diskriminaciją protestuotojai įžvelgė ne tik dėl kostiumų, bet ir dėl dekano negebėjimo įsiminti vienos iš studenčių vardo. Dekanas ir jo žmona atsistatydino, britų rašytoja Claire Fox knygoje „I Find That Offensive!“ šį atvejį įvardijo „Snaigių kartos“ sindromu, o snaigutės pajuto, kad susivienijusios tampa nors ir verkiančia, bet galinga gniūžte.
Skubu užstoti savo kartos atstovus – retas iš mūsų panašus į amerikietiškas bendraamžes snaiges! Tačiau tam tikrų bruožų per savo 2–3 gyvenimo dešimtis spėjome prisirinkti. Vien jau tai, kad įsižeidžiame ir imame burnoti, jei mus pavadina snaigėmis (lietuviškas atitikmuo, manau, galėtų būti „kiaušinis“), iš dalies tai pagrindžia.
Sutrikę, jauni ir itin sunkaus gyvenimo nematę (neįsižeiskim dėl tokių žodžių) millenialsai patiria ne vieną iššūkį, kai tenka susidurti su realybe, ne visada atitinkančia tą, kurią mums transliuoja laimingi žmonės iš „Instagram“. Nebandau pasakyti, kad šioje tikrojoje realybėje laimės mažiau – bet prieš nosį ant auksinės lėkštelės, kaip mama blynus, jos niekas nepadės. Puikus „Kiek tavyje snaigės?“ indikatorius galėtų būti darbas komunikacijos agentūroje. Čia patekusiam tūkstantmečio kartos atstovui svarbu perprasti kelis gyvenimo dėsnius:
Sėkmę parodo ne tik medaliai. Šios kartos atstovams itin svarbus pripažinimas ir įvertinimas. Įpratę gauti medalius vien už dalyvavimą (ne laimėjimą) varžybose, jie tikisi sulaukti tokios pat reakcijos ir iš savo vyresniųjų kolegų. Tiesa ta, kad už kiekvienos užduoties įvykdymą nebūsi tituluotas didžiausiu agentūros talentu, tačiau tai, kad užduočių sulauki vis daugiau, taip pat parodo tam tikrą įvertinimą. Jei labai abejoji, leisk pasireikšti kitai savo kartos savybei – drąsai – ir pakviesk kolegą kavos. Turėsi puikią progą išprašyti grįžtamojo ryšio!
Nerimaudamas keli tik dar daugiau nerimo. Ne paslaptis, kad millenialsai išsiskiria emociniu dirglumu. Labai tikėtina, kad nerimaudamas dėl daromų darbų imsi galvoti ir apie tuos, kurie dar tik laukia. Jei jau mintys keliauja taip toli į ateitį, verčiau galvok apie ramią akimirką, kai darbą būsi pabaigęs. Nes spirgančios, degančios ir į nugarą kvėpuojančios užduotys čia lauks visada. Tavo pasirinkimas – dirbti ir nervintis arba dirbti ir šypsotis.
Nereikia įrodyti, kad esi visagalis. Tokias intencijas kelia tūkstantmečio kartos noras patvirtinti savo išskirtinumą, o kartu ir baimė pražiopsoti gyvenime pasitaikiusią galimybę. Tikriausiai planuoji nuveikti kuo daugiau, vengi atsisakyti naujų patirčių, o galvoje nuolat sukasi mintis „neduokdie kas pagalvos, kad aš nepajėgus nudirbti visų pasaulio darbų!“ Neįsižeisk, bet nepajėgus, tačiau tai nereiškia, kad susimovei. Tiesiog tam, kad toliau demonstruotum savo puikius rezultatus (kurie tau tokie svarbūs), turi ir pailsėti.
Ne viskas tik juoda ir balta. Millenialsai linkę daryti skubotas išvadas ir sunkiai priima nuomonę, prieštaraujančią jų pažiūroms. Tūkstantmečio kartos atstovui sunku suprasti, kad kažkas nemėgsta avokadų, nesupranta feminisčių ar balsavo už D. Trumpą. Vis dėlto, jei nenori būti pramintas snaige, šią savybę turėtum bent šiek tiek prigesinti. Dirbsi su daugybe skirtingų žmonių ir klientų, o tolerancijos kitiems stygius ne tik parodys profesionalumo trūkumą, bet ir užkirs kelią naujoms kūrybinėms idėjoms.
Kantrybės! Jau pagarsėjusi požiūriu „gyvenimas per trumpas, kad dirbtum nemėgstamą darbą“, naujoji kartą darbus keičia kilus menkiausiam nepasitenkinimui. Žinoti, ko nori – labai gerai, tačiau dažniausiai jaučiamės žinantys, ko nenorime. Netikėk meile darbui iš pirmo žvilgsnio – kartais reikia šiek tiek daugiau laiko, kad ją pajaustum. Sėkmingai įgyvendinsi ilgesnį projektą, būsi įvertintas, gausi taip išsvajotą medalį ir galbūt visos pirminės nuostatos apsivers aukštyn kojomis!
Tiek apie tai, kaip iš snaigutės tapti bent jau tvirtesne snaige, o gal ir visai atsibučiuoti su kai kuriomis hiperjautriomis savybėmis. O darbdaviams, norintiems suprasti, kaip šiuos jaunuosius talentus patraukti į savo pusę, siūlau užmesti akį į kolegės Jarūnės įrašą. Bus tobula harmonija, jei pasistengs abi pusės.
