Kiekvienų metų spalio pabaigoje pasirodančios „Kanų liūtų“ reklamos yra vienas labiausiai aptariamų reklamos, komunikacijos ir rinkodaros specialistų įvykių.
Eidami į jas tikimės pamatyti, kuo šiais metais gyveno reklamos pasaulis, ir rasti įkvėpimo – pamatyti, kur juda rinka.
Sakyčiau, tai lyg fenomenas, nes einame žiūrėti ne ko kito, o reklamų, dėl kurių dažnas X ir Y kartos atstovas namuose ne tik kad nežiūri įprastos televizijos, bet ir apskritai neturi televizoriaus. Taigi, kas tose reklamose šiais metais buvo tokio ypatingo, kas prikaustė dėmesį, privertė akis sudrėkti arba leido pasijuokti iš visos širdies?
Dalis jų skirtos įvykiams Sirijoje, ir nors kasdien girdime apie situaciją šioje šalyje, pamatyti, kaip tėtis veža sužeistą dukrą į ligoninę, o atvykęs pamato, kad ji sugriauta, priverčia pasižiūrėti realybei į akis.
Ko galime išmokti iš šių reklamų? Šiuo metu Lietuvoje kone kasdien sužinome, kad viena ar kita įmonė pasiryžta vykdyti socialinės atsakomybės projektus, jungiasi prie jau veikiančių iniciatyvų ar tiesiog kovoja už geresnį pasaulį vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, gyvūnams, net gamtos ištekliams. Vis dėlto kai pradedame kalbėti ir komunikuoti apie tokius projektus, turime nepamiršti esminės taisyklės – sujaudinti ir paveikti savo auditoriją, priversti ją tikėti, kad savo darbais norime pokyčių, kelti diskusijas arba tiesiog reklama padėti jai atsidurti būtent tokioje situacijoje. Labiausiai susigraudinti privertusios reklamos – „Decisions“ ir „Why we can’t save her life“.
Žiūrėdamas šių metų „Kanų liūtų“ reklamas labai aiškiai matai, kaip prekės ženklui būtina savo auditorijai parodyti, už ką jis kovoja. Pastarųjų kelerių metų tendencijos atspindi, kad prekė ar produktas turi pats kalbėti už save ir pasakoti savo istoriją – vartotojams atrodo, kad reklamuojamas produktas iš esmės negali būti geras, jeigu jam reikia reklamos. Svarbu nepamiršti, kad apskritai dauguma internautų nebenori matyti reklamos ir naudoja įrankį „AdBlock“, o tokių žmonių kiekvienais metais vis daugėja.
Rodydami, kas šiandienos pasaulyje aktualiausia, galvodami, ką mūsų prekės ženklas daro geriausiai, sugebėsime komunikuoti jo misiją, kuri įtaigiai gali būti užkoduota reklamoje. Tada nebus privalu savo prekės ženklo rodyti pačioje reklamos pradžioje, kad auditorija suprastų, kas stovi už jos.
Mes nebenorime lygintis su modeliais nuo žurnalų viršelių, norime istorijų apie tokius pat žmones, kaip mes.
Žiūrėdamas šių metų reklamas aiškiai matai, kaip įvykiai parodomi per žmonių likimus, įsitikinimus, vertybes. Prekės ženklas nebebijo pasirodyti netobulas, jis nebebijo būti nesuprastas dalies auditorijos, nebesistengia visiems įtikti. Atvirkščiai – aiškiai deklaruoja, kad šiuo metu visi trokštame būti asmenybės, norime kuo mažiau susilieti su minia, ieškome išskirtinumų, kuriuos radę stengiamės pabrėžti.
Apie tai įsimintiniausiai, mano akimis, kalbėjo ši reklama. Ir nors ji nominuota tik bronzai, pradėjęs ją žiūrėti jau žinai, koks prekės ženklas parodo tai, kuo tiki labiausiai.
Kaip visada – kokie „Kanų liūtai“, jeigu juose nėra reklamų, verčiančių garsiai nusijuokti? Šių metų mano favoritas – japonų kramtomosios gumos „Long Long Man“ reklama, kuri pateikta kaip istorija: užuomazga, veiksmas, kulminacija ir atomazga su kiek netikėta pabaiga. Viena vertus, visiška žanro klasika, bet iš vertinimų matyti, kad reklama Japonijoje priimta itin teigiamai. Reklamoje panaudota muilo operos drama, pabaigoje netikėtas apsikeitimas rolėmis ją pavertė ne tik įsimintina, bet parodė visiškai kitokį priėjimą prie gana paprasto produkto.
Tokios aktualijos kaip priklausomybė nuo išmaniųjų technologijų, robotizacijos įsigalėjimas, politinės ir socialinės problemos tampa pagrindinėmis temomis, kuriomis komunikuoja prekės ženklai. Visgi palyginusi šiuos „Kanų liūtus“ su praėjusiais metais pasigendu tokių reklamų, kurias prisimintum ir po metų, pvz., kaip pernykštę „Kia Niro“.
Vis dėlto dvi valandas praleidusi žiūrėdama reklamas supranti, kad nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje gyveni, rūpesčiai, istorijos, tam tikros vertybės sutampa. Netgi sakyčiau, kad „Kanų liūtų“ reklamos prilygsta kelionei per skirtingus miestus, žemynus, kultūras. Juk ta pati reklama Lietuvoje gali būt suprantama visiškai kitaip nei Japonijoje ir daryti visiškai kitokią įtaką. Čia norisi panaudoti gana seną, bet savo aktualumo neprarandanti posakį „Mąstyk globaliai, veik lokaliai“.
