Nepaliauja stebinti, kad šis Kalėdų stebuklas gyvuoja jau tiek daug šimtmečių. Įgauna įvairių formų – nuo komercijos iki paprasto nuoširdumo – ir gyvuoja toliau. Man šis stebuklas simbolizuoja kiekviename mūsų slypintį žmogiškumą, didesnį ar mažesnį, ir norą būti kartu, norą padėti vieni kitiems. Ir, žinoma, šio stebuklo stebuklas yra tie pirmieji keletas ar net dešimt žmogaus gyvenimo metų, kai visi šiuo stebuklu tikime. Būtent tai ir saugo jį nuo išnykimo. (Kęstutis)
Net jei ne visada sutikčiau, kad Kalėdos yra gražiausia ar svarbiausia metų šventė, anapus stresiukų ir derybų tai – metas, kuris visus išjudina iš tiesų susitikti, įvertinti metus ir taip, bent simboliškai ir naiviai, nusimatyti eilutes naujų metų atradimams. O kur dar juokingi paveikslėliai, mediniai sveikinimai ir visi kiti nostalgiją keliantys ironiški kultūriniai reliktai. (Kotryna)
Kalėdų stebuklas yra paslaptis, kurią man – tuomet vaikui – sugebėdavo profesionaliai kurti suaugusieji mano senelių namuose Kalinausko gatvėje. Niekada nemačiau Kalėdų senelio, nes susekti, kaip tas dovanų maišas atnešamas ir paliekamas žmonių pilname bute, taip ir nepavyko. Nepavyko atskleisti ir močiutės tik kartą per metus kepamų pyragėlių paslapties. Viskas pasikeitė: nebėra nei močiutės, nei senelio, nei jų namų, bet paslapties jausmas liko su manimi. Ir ima kirbėti kiekvienais metais artėjant Kalėdoms. Legendinių pyragėlių nebeteks paskanauti, bet profesionaliai kurti paslaptį turiu kam. (Mantas)
Kalėdų stebuklas – tai sustojęs laikas. Gyvename nuolat bėgdami ir skubėdami, informacijos kiekiai ir gyvenimo tempas pasidaręs nepaprastai didelis, tad sustoti ir rasti daugiau laiko sau ir artimiesiems yra tikras stebuklas. Galimybė grožėtis, kaip krinta snaigės, žaižaruoja papuošta eglutė ir jaukiai su brangiais žmonėmis gurkšnoti karštą vyną – Kalėdų stebuklas.(Ernestas)
Kai užaugi, Kalėdų stebuklas prasideda maždaug lapkričio pradžioje (žinau žinau, kalbu apie save!), kai temsta taip greitai, kad įvairiai „šviesti“ pradedam patys. Ilgiau, nei įprastai priimtina, stovim apsikabinę. Išsakom visus gražiausius žodžius, o ir liejasi jie kaip kalėdinė daina. Ruošiam staigmenas ir tyliai kikenam iš savo genialių idėjų. Drąsiai kvailiojam ir visą keistą elgesį nurašom kalėdinei karštinei. Anksčiau „šviesdavau“ akimis ir tą vieną naktį, spoksodama tai į eglutę, tai į langą, kol ateis pagrindinis Kalėdų stebuklas. Bet kai tau 23-eji, jo lauki ramiau. Juk per tiek metų jau įsiminė, kur gyvenu. Svarbiausia, kad nepamirštų atnešti tų magiškų dovanų į visų širdis ir mintis dar porą mėnesių anksčiau. 🙂 (Vaiva)
Mano Kalėdų stebuklas yra grįžtantis prisiminimas, ryškus vaizdinys: atvykstu pas močiutę, namuose stovi eglė, papuošta senais žaisliukais, jaučiasi, kad namai stipriai prikūrenti, ir maloniai kvepia Kūčių vakarienės patiekalai. Tolumoje šviečia tik kitų trobų langai – jokių reklaminių iškabų, rėkiančių, kur ir kaip pirkti laimę Kalėdoms, jokio skubėjimo ir graužiančio nerimo, kad tik suspėčiau visus viskuo apdovanoti. Šis stebuklas – visada su manimi, mano mintyse, ir tai didžiausia Kalėdų laimė – sustoti ir prisiminti šią ramumą. (Rūta)
Kai veidas lengvai nutirpsta nuo šalčio, bet širdyje šilčiau nei vasarą, nes žinai, kad sugrįžti į namus, kuriuose kvepia mandarinais ir cinamonu. Į tuos pačius namus, iš kurių kadaise taip norėjosi pabėgti. Kai nebelieka skubėjimo, tik po kojomis girgždančio sniego garsas. Ir kai kasdien iš naujo įsimyli – smulkmenas kasdienybėje, visus aplinkinius ir patį gyvenimą. (Justina)
Kai žinai, kad nepaisant visų apsivertimų ir pasikeitimų, ekonominių ar emocinių krizių gražiai sninga ar rudeniškai pobjauriai lyja, per Kalėdas viskas bus… tiesiog taip pat. Tie patys žmonės, tie patys ritualai, maldos, linkėjimai, šventėms ištraukti indai ir tos pačios mišrainės… Šitam skubančiam lekiančiam pasauly, rodos, tikras stebuklas yra tas Kalėdų stabilumas. Tarsi pažadas: kad ir kas nutiktų, pasaulis nesugrius, o to, kas tikra ir svarbu, nenužudys jokie konsumerizmo baubai. O kitąmet vėl visi būsime atsakingi, kad Kalėdos ir vėl įvyktų „taip pat“. (Dagnė)
Šiemet tikriausiai pirmą kartą po ilgo laiko tas Kalėdų stebuklas man vėl įgyja prasmę. Šie metai yra pirmieji, kai gyvenu kitame Lietuvos krašte nei artimieji. Tad man pats gražiausias Kalėdų stebuklas bus grįžti namo, kur tėtis nekantraudamas pasitinka dar tarpduryje, mama laukia prigaminusi mano mėgstamiausių patiekalų, o sesė tą vakarą atšaukia visus savo planus su draugais vien tam, kad pirmoji išgirstų, kaip man sekasi. Kalėdos – tai jausmas ir emocija, o man nėra mielesnio jausmo nei namų jaukumas. (Aistė S.)
Man tai – magiškas jausmas, kai, atrodo, laikas sustoja būnant šeimos narių ir širdžiai mielų žmonių apsupty. (Vitalija)
Kalėdų stebuklas kiekvienais metais man vis kitoks. Šiais jis bus Kalėdų rytą pasitinkant Indijos vandenyno bangose ir kepinant Afrikos žemyno saulei. Kitais metais Kalėdų stebuklas gali būti snieguoti Everesto kalnai, o gal Amazonės džiunglės arba Niujorko dangoraižiai. Visai nesvarbu, kur esi, svarbiausia yra daryti tai, kas tau teikia begalinį džiaugsmą, norą gyventi atvira širdimi, juoktis ir šypsotis. Visiems linkiu atrasti savo Kalėdų stebuklą, juo stipriai tikėti ir jis tikrai išsipildys! (Aistė M.)
Man Kalėdų stebuklas yra sniegas. Taip taip, sniegas. Nes Kalėdų laikotarpiu pamačius sniegą prabunda vidinis vaikas ir norisi daryti sniego angelus, statyti sniego senius ir apmėtyti visus artimuosius gniūžtėmis, tikintis, kad niekas ant tavęs nepyks. Ir jei per Kalėdas sniego nebūna, jauti, kad trūksta tos magiškos šviesos ir jaukaus girgždėjimo po kojomis. Tad linkiu visiems stebuklingai apsnigtų Kalėdų! (Sigutė)
Šiemet man didžiausias Kalėdų stebuklas yra dvi savaitės atostogų tarpušvenčiu 🙂 O šiaip stebuklingiausia Kalėdų dalis yra galimybė niekur neskubėti, žinoti, kad kažkas vis tiek nupirks dovanų, nors jau seniai tariamės nieko vieni kitiems nedovanoti, susėsti visiems prie šventinio stalo, prie kurio įprastai trūksta normalių kėdžių ir sunešamos visos namuose turimos taburetės, iš reikalo paragauti visų 29 patiekalų ir tada nesustojant valgyti mandarinus ir saldainius pamiršus, kiek man metų. (Jolita)
Man Kalėdų stebuklas yra ta pauzė. Kai atrodo, kad viskas sulėtėja – žmonės, darbai, net pati gamta. Kai savo dėmesį gali nukreipti į neskubų metų apmąstymą, niekur neskubant pabūti su šeima ir draugais. Kai gali tiesiog būti čia ir dabar su savimi ir tau artimiausiais žmonėmis. Dėl to kasmet labiausiai ir laukiu Kalėdų. (Julija)
Mano Kalėdų stebuklas – kelias dienas po saulėgrįžos, per Kūčias ir Kalėdas, kartu su artimiausiais ir svarbiausiais žmonėmis sėdėti prie spragsinčio židinio ir būti čia ir dabar. (Gediminas)
Kalėdų stebuklas širdy pasijaučia tada, kai tie, su kuriais buvo gera ištisus metus, kartu su tavimi sėda prie Kalėdų stalo – nes liko gyvi arba tiesiog liko šalia. (Eiviltas)
Kai namai kvepia kalėdiniais močiutės kepiniais, o kiekvieno namiškio „slėptuvėje“ gali rasti besmegeniais ar eglutėmis papuoštą dovaną; kai kiekvienas susimąsto apie nuveiktus darbus, gerus ir ne itin, ir pradeda dėliotis planus kitiems metams (o tie planai visada būna skirti pasiekti ko nors daugiau ar tapti geresne savo versija) – tai manasis kalėdinis stebuklas. (Miglė)