• Niekada nereikia galvoti, kad vartotojas žino aplinkybes ir priešistorę, jam visada reikia pateikti atspirties taškus ir aplinkybes, kad jis teisingai suvoktų ir įvertintų faktus;
• Atsižvelgti ir pasinaudoti vartotojo patirtimi, naudojama leksika, suvokiamais simboliais;
• Visada pasakoti „herojaus ir blogio“ kovą, kur „herojus“, žinoma, yra Jūsų kompanija ar Jūsų klientas;
• Blogis arba priešas istorijoje visuomet turi būti aiškiai suvokiamas, o jo “blogumas” – visuotinai pripažintas ir nekelti abejonių;
• Ieškoti įdomių faktų, nebijoti pasielgti netikėtai, tačiau nepakenkiant savo, kaip herojaus, vaidmeniui – taip pritrauksite žiūrovų dėmesį;
• Būti linksmiems ir juokauti, nes tai žmonės visada vertina palankiai.

Nepamirškite, kad istorija visuomet turi praeitį, dabartį ir ateitį. Jeigu Jūs komunikuojate apie įmonę, visuomet reikia pateisinti ir mitologizuoti praeitį, paryškinant teigiamus aspektus ir pamiršti tuos, kurie kėlė abejones (nenuostabu, kad beveik visas lietuviškas verslas prasidėjo „su senu žiguliuku“ arba buto virtuvėje). Dabartis turi demonstruoti stiprybę ir susikaupimą. O ateitis priklauso vizionieriams. Nebūtina kalbėti apie kosminius laivus, tačiau įmonės piešiama graži ateitis yra pažadas, kuriuo vartotojas linkęs tikėti ir eiti kartu.
„Storytelling“ nėra tik ryšių su visuomene, rinkodaros ar reklamos laukas. Istoriją kuria viskas – tiek pranešimas spaudai, tiek parūdijęs direktoriaus automobilis, tiek reklaminis vaizdo klipas ar maketas. Geriausias testas, ar Jūsų istorija gera ir įsimenama yra paklausti vartotojo, ką jis prisimena apie Jūsų įmonę – jis nebūtinai pasakys tą esminę istorijos detalę, o paminės sekretorės mandagumą ar pardavėjo įžūlumą.
Pabaigai – svarbiausia. „Storytelling“ nėra įmonės ar produkto pasakojama VIENA istorija. Tai – daugybė tarpusavyje persipynusių istorijų, pasakojančių apie skirtingus įmonės aspektus, veikiančius asmenis ar situacijas.
Ilgainiui klausytojas prisimena tik atskiras, jam asmeniškai svarbiausias ar labiausiai įsiminusias, detales iš skirtingų tos pačios įmonės papasakotų istorijų ir susikuria tam tikrą „individualią istoriją“, kuri ir yra tikrasis „storytelling“ produktas – įmonės mitas, kurį klausytojas vėliau pasakos (jeigu pasakos) kitiems.