Žmonės atostogauja 28 dienas per metus, o šią žiemą man saulė šypsojosi visus tris mėnesius. Ir aš ne mažiau šypsojausi jai.
Sukirtusi su INK rankomis, gruodžio viduryje susikroviau savo kelionių mantą ir išsiruošiau nenuspėjamu ir nežinomu maršrutu į Aziją. Su pažadu – gaudyti idėjas, vėdinti galvą ir dirbti su mylimais klientais puse etato.
Viskas pavyko puikiai – tris savaites traukiniais riedėjau po Japoniją, savaitėlę negalėjau atplėšti akių nuo korėjietiško pakuočių dizaino, atradau Taivano grožį, ir galiausiai du mėnesius praleidau ganydama vėjus ant motorolerių Indonezijoje. O kaip darbas, klausiate? Vyko ir pavyko su kaupu. Už tai turiu lenkti galvą klientams, kurie gyvus susitikimus perkėlė į Skype ir ramiai reagavo, jei mano tekstai, sklidini šilumos, juos pasiekė ne iš Rožių alėjos, o iš Uluvatu paplūdimio.
Matau, jog vakarų pasaulyje #workation tampa tendencija. Taip pat, tokie startuoliai kaip Jobbatical užkariauja kostiumais vilkinčių žmonių širdis, kurie nusprendžia vietoj kasmetinių atostogų turėti (pirmąjį gyvenime) gap-year. Tad sudėliojau pliusus – kodėl ši nauja darbo forma: derinti darbą ir atostogas, pasiteisina:
Reikia įvertinti, jog šių trijų mėnesių sėkmė neįvyko be papildomų pastangų ir aplinkinių pagalbos. Dėlioju, kad norint sėkmingai tęsti veiklas per atstumą bei derinti darbą ir atostogas svarbu užtikrinti šiuos aspektus:
Tad pabaigoje noriu dar kartą garsiai padėkoti klientams – už drąsų žingsnį į naujas patirtis ir sakymą that‘s ok, jei konsultacijos vyko iš kaimo Javoje ar svečių namų
Taipėjuje, INK‘ilo gyventojams už avantiūros priėmimą, pagalbą ir didelį laukimą sugrįžtant. Ir paskatinti visus – įgyvendinkite tai, apie ką svajojate, ir priimkite visas globalaus pasaulio galimybes.