Kylant vajams dėl geidžiamiausio darbdavio rinkimų ir matant aplinkinių susirūpinimą dėl jų įmonės reputacijos, kilo klausimas – o kaip žinoti, kokia išties yra mano įmonės reputacija, ką apie darbovietę galvoja jos žmonės?
Ne, šį kartą jums nereikės pildyti tyrimų ir klausimynų, internetinių balsavimų, besiremiančių masine psichoze arba spėjimų iš delno ar kavos tirščių. Viskas daug paprasčiau. Net jei įmonė ir skiria daug dėmesio bei akylai kuria savo įvaizdį, tikroji įmonės reputacija, tiesa pasakius, žaibiškai išaiškėja darbuotojų lūpomis per giminių susibūrimus ar po antros taurės vyno draugų kompanijoje.
Šiemet „State of the American Workplace report“ pranešė, jog apsisprendžiant dėl naujos darbovietės vienas lemiamų kriterijų yra įmonės žinomumas ir reputacija. Įmonių vidaus istorijas, santykius kolektyve ir algas užsienyje darbuotojai aktyviai aptaria „Glassdoor“. Lietuvoje – viskas paprasčiau. Mažoje šalyje turime privilegiją per vieną du žmones apie įmonę sužinoti visus rūpimus klausimus.
Dažniausi dalykai, kuriuos žmonės patikrina prieš svarstydami naują darbo pasiūlymą, yra įmonės interneto puslapis, vadovų „LinkedIn“ profilis, kompanijos komunikacija „Facebook“, taip pat peržiūrima rekvizitai.lt skelbiama įmonės informacija: mokami mokesčiai, vidutinis atlyginimas ir vertinimai. Ką šie kanalai kalba apie jūsų įmonę? Jei jūsų vadovų profiliai yra „nei lupti, nei virti“, o socialinių medijų paskyrose skelbiate tik apie produktų ar paslaugų nuolaidas, tačiau neatskleidžiate, kuo gyvena jūsų žmonės – prarandate taškus geidžiamo darbdavio kovoje.
Prisėdę kavinėje po darbo valandų ar pietaudami tikrai galite išgirsti žmonių aptarinėjamas darbines istorijas. Jei darbuotojai dirbdami savo kasdienį darbą taip ir nesužino, ko siekia įmonė, kokie jūsų rezultatai, kokiomis supergaliomis pasižymi jūsų komanda, kuo skiriatės nuo konkurentų – netenkate itin įtaigaus būdo „draugas – draugui“ komunikuoti apie save kaip darbdavį.
Apsvarstykite, jei istorijos, kaip apsirengę žmonės yra vienoje ar kitoje kompanijoje, susilaukia nacionalinės žiniasklaidos dėmesio, o nuotraukos, kaip pirmąją dieną atrodo tavo stalas – susidomėjimo socialiniuose tinkluose, kokią vertę gali nešti aiški, nuotaikinga ir darbuotojus įtraukianti žinia apie jūsų kompanijos nuveiktus darbus ir ateities užmojus.
Darbuotojo santykis su įmone dažnai yra lygus jo santykiui su vadovu. Skatinkite vadovus ir stiprinkite jų kompetencijas, kad jie savo žmonėms suteiktų grįžtamąjį ryšį, juos paskatintų ir pastebėtų. Prisiminkite geriausią savo gyvenime turėtą mokytoją, įvardinkite, kokiomis savybėmis jis pasižymėjo, ir siekite, jog jūsų vadovai turėtų tokių pat kompetencijų.
Skirkite laiko ir dėmesio su darbuotojais aptarti tai, ką norėtumėte, jog jie pasakotų savo draugams ir artimiesiems. Ne tik kalbėkite jiems, bet įtraukite savo komandą į laimėjimų siekimą, išskirkite nusipelniusius žmones „čia ir dabar“, nelaukę metinių apdovanojimų, žinokite, kuo džiaugiasi jūsų žmonės.
Vienos kompanijos vadovai ką tik laimėjo išties stambaus, pasaulyje žinomo kliento pasitikėjimą ir pasirašė kontraktą. Apie tai parašė „Verslo žinios“, tačiau kai jų paklausiau, kaip šią pergalę atšventėte su darbuotojais, stojo tyla. Taigi, nenustebkite, jog susirinkę savo artimų draugų kompanijoje, žmonės ims pasakoti mažai svarbius, bet gandams – itin vertingus nutikimus iš įmonės vidaus, kurie tikrai neneša jums naudos. Ir bus gaila, jei praleisite šansą plačiai auditorijai paskleisti žinią, kurią kiekvienas darbuotojas pasakotų besididžiuodamas.
Norintys tapti patraukliais darbdaviais dažnai pamiršta auksinę taisyklę – „už pinigus meilės nenusipirksi“. Sąžiningas atlyginimas būtinas, bet ne mažiau svarbu – vertinti savo darbuotojus, atvirai su jais dalintis teigiamais įmonės rezultatais ir problemų sprendiniais. Tada ir jie vertins įmonę bei teigiamai apie ją atsilieps savo aplinkoje.
