Dirbdamas žurnalistu aplankiau šimtus renginių žiniasklaidai – vieni jų buvo sėkmingi ir vertingi, kiti – visiškas nesusipratimas ir laiko gaišimas.
Komunikacijos agentūroje pastebėjau, kad šis žanras ėmė trauktis į šešėlį. Ir tam yra visai objektyvių priežasčių.
Ne vieną dešimtmetį įmonėms spaudos konferencijos ar kiti žurnalistams skirti renginiai dažnai atrodydavo kaip visų naujienų akseleratorius ar panacėja. Tačiau sparčiai įsigalint interneto žiniasklaidai ir socialiniams tinklams su visomis tiesioginio transliavimo galimybėmis, jų populiarumas visai suprantamai ėmė blėsti.
Vos prieš gerą dešimtmetį informaciniame lauke buvo sugeneruojama mažiau naujienų, o socialiniai tinklai dar tik žengė pirmuosius žingsnius. Galiausiai komunikacijos kanalų, kuriais galėdavome tiek paleisti, tiek gauti naujieną, taip pat buvo mažiau.
Dabar vienas rimtas tarptautinis dienraštis per dieną „pagamina“ 1200 istorijų: straipsnių, apžvalgų, vaizdo naujienų ir trumpų interneto platybėse gimusių žinučių. Skaičiuojama, kad kasdien pasaulyje pagaminama 2,5 trilijono baitų duomenų, o beveik 90 proc. šiuo metu pasaulyje sukauptos informacijos pagaminta per pastaruosius dvejus metus.
Natūralu, kad tai keičia informacijos vartotojo elgseną. Vienintelis būdas susidoroti su nesibaigiančiu informacijos srautu – naujienas rūšiuoti. Kaip rūšiuojame atliekas, taip tenka rūšiuoti naujienas – pašto dėžutėje, telefone, skaitmeninėse komunikacijos priemonėse ir, žinoma, galvoje.
Nebaigtinis duomenų srautas pakeitė ir informaciją ruošiančių žmonių – žiniasklaidos atstovų – kasdienį darbą. Labai seniai žurnalistas turėdavo prabangą paruošti vos vieną kitą straipsnį per dieną, vėliau – kelis straipsnius ar apžvalgas, o dabar pasitaiko dienų, kai žurnalistui tenka per dieną priduoti iki dešimties (nors ir nedidelės apimties) naujų tekstų.
Įmonės, planuodamos savo komunikaciją, turi atsižvelgti į šiuos pokyčius. Nors anksčiau renginys žiniasklaidai atrodydavo tinkamas sprendimas paskelbti stambios įmonės metinius rezultatus, dabar tokiai naujienai pakanka koncentruoto pranešimo spaudai, skirto siauram žurnalistų ratui.
Įprasta, kad žiniasklaida reaguoja į žinias, kurios yra didžiulio masto, paliečia daugybės žmonių gyvenimą, lemia politinius, ekonominius ar socialinius pokyčius. Įžymybių ir tendencijų formuotojų gyvenimo naujienos taip pat susilaukia dėmesio dėl paprastos priežasties – jos skaitytojų bus itin mielai vartomos. Auditorija yra lemiamas naujienos veiksnys.
Tad kai svarstome, kokiu kanalu geriau pateikti tam tikrą naujieną, pirmiausia galvokime apie auditoriją, kuriai ši žinia bus svarbi. Jei skelbiame finansinius įmonės rezultatus, jie bus įdomūs tame pačiame sektoriuje veikiančioms įmonėms ir investuotojams, kurie skaito verslo naujienas. Vadinasi, mums reikės spaudos pranešimo verslo žiniasklaidai.
Jei skelbiame apie planuojamą investiciją, ji gali būti aktuali keliems fondams – galbūt geriau paruošti jiems skirtą pranešimą arba juos informuoti asmeniniame susitikime nei paleisti pranešimą spaudai, kuris gali atsidurti vos viename žiniasklaidos kanale.
Jei sukūrėme inovaciją, sulaukėme rimtos investicijos iš tarptautinio fondo, o fondo atstovai pirmą sykį atvyksta į Lietuvą – spaudos konferencija, kurioje klausimus bus galima užduoti tiek inovacijos kūrėjams, tiek prityrusiems verslo angelams, tikrai bus tinkamas komunikacijos sprendimas.
Taigi svarbias naujienas galime pranešti skirtingais būdais, priklausomai nuo žinios svorio, auditorijos ir informacinio konteksto.
Renginiams ir susitikimams su žurnalistais pasilikime naujienas, kurias žiniasklaidos atstovams gali išbandyti, apčiuopti, pajausti, ir naujienas, kurias galima nufotografuoti ir parodyti skaitytojams. Tęsiant išradimų temą – naujas funkcionuojantis išradimas, kuris palengva daugybės žmonių kasdienybę, drąsiai gali būti pristatomas spaudos konferencijoje. O štai išradimas, kuris pakeis siauros srities mokslininkų gyvenimą, gali būti pristatytas ir pranešimu spaudai.
Renginio pobūdį lemia ir žiniasklaidos atstovų, išmanančių tam tikrą sritį, ratas. Pavyzdžiui, visos žiniasklaidos priemonės beveik visais laikais turėjo ir tebeturi transporto ir automobilių temos žurnalistų, nes ji mūsų vairuotojų šalyje aktuali daugeliui.
Dabar dauguma redakcijų neišsiverčia be žurnalistų, besigilinančių į maisto, grožio ar mados temas.
Visuomet verta įvertinti, kiek žmonių sulauksime paskelbę apie savo renginį. Kai pristatome naują automobilio modelį, spaudos konferencija sulauks sėkmės dėl dviejų priežasčių – tai daugeliui žmonių aktuali tema, be to, kiekviena redakcija turi transporto temų specialistą.
Tikiu, kad žvelgiant iš tokios perspektyvos gali atrodyti, jog naujienų, tinkančių spaudos konferencijai, kasmet vis mažėja. Taip ir yra – informacijos devalvacijos kontekste „brangių“, didžiulės vertės naujienų turime vis mažiau ir mažiau. Vis dėlto yra ir šviesioji pusė – kasdienėms temoms turime begalę kasdienių kanalų nuo įmonės profilio „Facebook“ socialiniame tinkle iki paprasto naujienlaiškio klientui.
Geriausias būdas pamatyti, ar renginys žiniasklaidai tikrai gali išgelbėti jūsų žinutę, – atsistoti į žurnalisto vietą ir nuoširdžiai pagalvoti: jei man šiandien dėl šios naujienos tektų atsisakyti visų kitų aplink vykstančių naujienų ir skirti kelias valandas kelionei į renginį, o vėliau galbūt dirbti viršvalandžius kitiems darbams pabaigti? Kaip pasielgčiau aš: keliaučiau į renginį užsirašyti jūsų įmonės metinių rezultatų ar tiesiog publikuočiau juos spustelėjęs kelis mygtukus redakcijoje?
