Dažnai tenka matyti, kaip viešojoje erdvėje susikerta žinomų veidų ar vardų nuomonės, kaip bandoma atkreipti visuomenės dėmesį į vieną ar kitą problemą… Bet kai padidini viso to mastelį, pamatai, kad kartais komunikuojantys asmenys diskutuoja ir kalba apie viską, tik ne apie kambario viduryje pūpsantį „rožinį dramblį“ – didžiausią ir akivaizdžiausią problemą, kurios, tariamai, niekas nemato. Tad kodėl į jį nepaėmus ir neatkreipus dėmesio?..
Aš suprantu, kad kalbėti apie „rožinį dramblį“ gali pasirodyti per daug rizikinga net labai sėkmingiems komunikatoriams, bet taip pat manau, jog priežasčių apie jį nekalbėti yra kur kas mažiau nei priežasčių kalbėti. Pabandykime paskaičiuoti.
Kalbėti apie didžiausią problemą („rožinį dramblį“) paprastai vengiama, nes:

• Nenorima įsivelti į ginčą ir būti susietiems su ta problema;
• Bijoma pasirodyti nekompetentingiems (net kai tai komunikatorių ekspertiškumo lauko problema);
• Niekas daugiau nekalba, tai ir kiti nedrįsta.
• Susiformavo nerašyta taisyklė nekalbėti šia tema, todėl niekas ir nepagalvoja, kad gali būti kitaip.

Bet prabilti apie ją ir atvirai atkreipti visų dėmesį į „rožinį dramblį“ gerai, nes:

• Idealiu atveju visiems susidarys įspūdis, kad tik tie, kas kalba apie konkrečią problemą, ją pripažįsta ir mato;
• Pirmas, prabilęs apie didelę problemą, pelno daugiausiai dėmesio;
• Problemos fone galima pademonstruoti ne tik savo pastabumą ar įžvalgumą, bet ir sugebėjimus spręsti pačią problemą, nenorą taikstytis su esama situacija;
• Prabilus apie didžiąją problemą gali atsirasti stiprių jūsų šalininkų, nes kažką nervina problema ir toks Jūsų kalbėjimas bei kovojimas su problema pagerins Jūsų įvaizdį jų akyse;
• Atsiranda tikimybė, kad jus greičiau ir lengviau prisimins, kai žinos, kad nelikote abejingas ir nepasidavėte minios jausmui kambaryje esant „rožiniam drambliui“.

Bet kokiu atveju, „rožinis dramblys“(arba didžiausia problema, kurios niekas nemato arba nenori pastebėti), tai nėra įvairios kontraversiškos problemos ar temos, kurios visuomet suskaldo visuomenę į dvi ar daugiau stovyklų. Problemos-„rožiniai drambliai“ paprastai būna tai, kas nepatogu. Nors tai akivaizdžiai bado akis.
Kita vertus, apie tai pulti kalbėti negalima stačia galva – būtina pasiruošti, apgalvoti (jei yra galimybė – pasitarti) ir pasakyti nei daug, nei mažai, o tik tiek, kiek reikia (t.y. nepradėti, kalbant apie problemą, naujos problemos).
Hm, manote, kad Jūsų veiklos srityje tikrai nėra „rožinių dramblių“? Tuomet pabandysiu pateikti kelis „rožinio dramblio“ pavyzdžius skirtingose srityse bei kaip galima juo pasinaudoti savo naudai:

• Autoservisų verslas – užuot kalbėjus apie modernias technologijas, naujus autoservisų taškus ar pan., galima prabilti ir papasakoti, Jūsų autoservisas išskirtinis visame apgaudinėjamų autoservisų klientų („rožinis dramblys“) kontekste. Juk potencialus autoserviso klientas, greičiausiai, pasirinks problemą pripažįstantį ir su ją kovojantį servisą, nei tą, kuris tiesiog giriasi savo paslaugomis nutylėdamas rinkoje klestinčia problemą („rožinį dramblį“).
• Farmacija – pradėjus kalbėti apie vaistų kainas („rožinis dramblys“), galima atvirai paaiškinti, kodėl jos tokios yra, kas jas lemia bei kaip įmonė ar asmuo deda pastangas jų mažinimui. Žinoma, jei šiuo atveju „rožinio dramblio“ bijoma pagrįstai ir apie jį nekalbama ne be priežasties, geriau tuomet šį blogo įrašą tiesiog pamiršti.
• Bankai – Lietuvoje bankai vykdo intensyvią komunikaciją, tačiau „rožinis dramblys“ – tai, kad šalyje nelikę lietuviškų bankų, o dominuoja skandinaviški – nutylima. Šiuo atveju pradėta diskusija galėtų padėti pakeisti kai kurių šalies gyventojų nuomonę apie didžiuosius Lietuvoje veikiančius bankus, išskiriant bei pabrėžiant teigiamas puses ir naudas tiek valstybei, tiek patiems gyventojams.

Išskirtos situacijos yra nebūtinai tikslios ar vienodai aktualios šiandien, bet jomis noriu parodyti, kad „rožinių dramblių“ galima atrasti beveik visose srityse, tačiau jie gali būti skirtingų dydžių.
Bet kokiu atveju, komunikacijoje informacijos (?) kaita visuomet yra labai didelė ir patekti į jos srautą, ypač galvojant apie plačią, o ne konkrečią auditoriją – labai sunku. Todėl kartais, vietoje intensyvaus komunikavimo apie nuobodžius arba saugius dalykus, verčiau imti ir besti pirštu į „rožinį dramblį“. O dar geriau ne tik besti pirštu, bet ir pasinaudoti „rožiniu drambliu“ tam, kad atskleistumėte savo įmonės ar savo stiprybes (pvz., išspręsti „rožinio dramblio“ problemą). Kas žino, galbūt būtent tokia bus jūsų eilinės komunikacinės pergalės pradžia.