Paskutiniu metu „storytelling“ tampa labai madingu terminu, kurį aktyviai perima ir verslo komunikacijos žmonės. Vieni apie tai kalba, nes žino ir tiki tuo, kiti bando suprasti, treti realiai naudoja šią techniką, o likusieji kalba, nes tai pasidarė madinga.
Tačiau tai, kas atrodo savaime suprantama, ne visada lengvai įsisavinama ir pritaikoma kasdieniame gyvenime. Viena yra tiesiog pasakoti smagias istorijas, o visai kas kita „konstruoti“ istorijas taip, kaip tau reikia ir tokias, kokios tau reikalingos.
Norintiems perprasti „storytelling“ techniką, pirmiausia reikia suvokti, kaip veikia žmogaus mąstymas ir žinoti su tuo susijusius dalykus. Bet kuri istorija turi du lygmenis – loginį, kuris užtikrina veiksmų seką ir priežastingumą, bei emocinį, mitologinį, kuris užtikrina atmosferą ir tą patį priežastingumą. Jeigu tik bus vienas iš šių dviejų, istorijos nebus.
Loginiame lygyje istorija susieja faktus – skirtingai nuo pabirų faktų istorijos siejamus skaičius, vietas ar vardus žmogaus smegenims lengviau įsiminti. Be to, susieti faktai įgauna prasmę, nes jiems istorija suteikia tam tikrus atspirties taškus arba situacijas (pvz., „Petras atėjo nešinas vandens buteliu“ ir „Buvo labai karšta, mus kamavo didžiulis troškulys, ir štai pasirodė Petras, nešinas vandens buteliu“). Istorija faktams suteikia palyginimus (atlyginimo padidinimas iki 2000 litų, kai anksčiau buvo mokamas 1000, yra įspūdingas, o padidinimas nuo 1995 iki 2000 atrodo šiaip sau).
Emociniame lygmenyje vyksta žongliravimas:

• Emocinį krūvį turinčiais žodžiais („iš pradžių nepatikėjo“, „pribloškė“ ir t.t.);
• Vaidmenimis. Istorijos centre visuomet privalo būti herojus, kuris turi turėti priešą arba mistinį blogį, su juo kovoti ir jį nugalėti;
• Žiūrovo ar skaitytojo dėmesiu – istorijos turi netikėtus posūkius, nauji veikėjai atsiranda, seni dingsta, priešas įgauna naujus atspalvius, o jo blogi darbai kalba už jį patį;
• Juokeliais. Humoras yra galingas ginklas, todėl privalo būti naudojamas, kur tik įmanoma.

Loginis lygis yra pakankamai aiškus ir paklūsta taisyklėms, o emocinis lygmuo yra visiškas kūrybos laukas, kuriame nėra jokios tvarkos, o didžiulę įtaką daro istorijos klausytojo turima patirtis, archetipai ir žinomi, suvokiami simboliai.
Šis įrašas buvo publikuotas www.dansu.lt