Niekad nemačiusiam komunikacijos agentūros virtuvės iš vidaus, gali atrodyti, jog tai dar viena šilta ir patogi darbo vieta, kur biure visi vaikšto su šlepetėmis, į darbą renkasi po pietų ir dar pusdienį siurbčioja mimozas.
Kažką panašaus įsivaizdavau ir pati, kol savo kailiu nepatyriau, kad darbas agentūroje labiau primena Ramzio „Pragaro virtuvės“ epizodą nei bohemišką pasisėdėjimą draugų kompanijoje.
Kurį laiką atidžiai stebėjusi kolegas (asmeninio tobulėjimo tikslais!), išskyriau 6 pagrindines asmenines savybes ir bruožus, kuriomis pasižymi PR profesionalas.
Pasiklausius kolegų pašnekesių prie pietų stalo, gali susidaryti įspūdis „jie žino viską“. Ir nors žinoti visko neįmanoma, dirbant agentūroje jausti pulsą, kuo gyvena pasaulis, ir dar šiek tiek daugiau – privalu. PR profesionalas gyvena plačiomis akimis ir stačiomis ausimis sugerdamas aplinką, nes nežinia, kada netyčia užfiksuotą informaciją reikės pritaikyti praktikoje – kuriant komunikacijos strategiją kelionių agentūrai, poeziją apie miesto, kuriame net nesiorientuoji, istoriją, ar ruošiant techninį automobilio aprašymą.
Nenuspėjamumas ir nepastovumas yra žaviausios, bet kartu ir labiausiai bauginančios darbo PR srityje savybės. Kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi, tik čia, atrodo, juokiasi visi, kas netingi. Vieną dieną žiniasklaida nustoja skelbti tavo meistriškai suraitytus tekstus ir dar ką tik klientui parengtas komunikacijos planas eina šuniui ant uodegos. Klientas į susitikimą vėluoja… dvi valandas, o trumpam atsiradęs vėl dingsta lyg į vandenį bent mėnesiui. Tikras PR profesionalas, darbe nuolat balansuojantis tarp dviejų ar daugiau ugnių, net ir tokiomis absurdiškomis situacijomis kantriai verčiasi per galvą, ieškodamas būdų pasiekti agentūros ir kliento tikslus. Ir, be abejo, su šypsena.
Darbų komunikacijos agentūroje daugiau nei laiko jiems atlikti, o dažniausiai viską reikėjo padaryti dar dieną prieš sutariant dėl užduoties. Natūraliai chaotiškoje komunikacijos agentūroje, kur kiekvienas klientas yra pats svarbiausias, o dedlainas veja dedlainą, chaotiškai asmenybei neorganizuotumas garantuotai taps stresą keliančia kasdienybe. Geras PR specialistas turi gerai ištreniruotą laiko planavimo ir multitaskinimo raumenį, todėl į darbotvarkę visad telpa net ir tai, kas nesuplanuojama, o tarp 37 dienos darbų, sprogdinančių ne tik kalendorių, bet ir galvą, dar pavyks įterpti papildomus 13.
Nežinau, ar kada nors per tokį trumpą laiką esu tiek kartų išgirdusi „ne“. „Neįdomu“, „neaktualu“, „netinka“ – kasdienis palydovas, bet, kaip jau minėjau, laiko verkti kamputyje ar guostis kolegoms mažai. Anokia čia naujiena, tačiau dar kartą įsitikinau, kad geriausiai su negatyvu tvarkosi tie žmonės, kurie žodyje „ne“ įžvelgia daugiau iššūkį nei nuosprendį. Užuot šluostęsi ašaras ar isteriškai draskę visiems atlapus, geri PR specialistai kuria planus, kaip padaryti geriau, įdomiau, išradingiau ir „ne“ paversti „taip!“. O ar beverta kalbėti apie pozityvaus žmogaus poveikį visam kolektyvui?
Pradėjusi savo karjerą komunikacijos agentūroje, lyg šaltu dušu buvau perlieta suvokimo, jog man, nepakenčiančiai telefoninių skambučių ir prioritetą teikiančiai gyviems pokalbiams, tai daryti teks kone kasdien. Niekada negali žinoti, ant ko užšoksi ir kur pakryps pokalbis su klientais ar žurnalistais, o juk skambindamas kažko prašyti, derėtis ar įtikinti negali drebėti ir mykti į ragelį. Gebėjimas rasti kalbą ir užmegzti nuoširdų ryšį su įvairaus charakterio žmonėmis – neabejotinai viena vertingiausių PR profesionalo savybių. Vis dar maloniai nustembu, kokius artimus santykius su klientu gali sukurti PR specialistas, kai kartu švenčiami ne tik įmonės pasiekimai, bet ir asmeniniai gimtadieniai, bei kokių puikių rezultatų toks santykis atneša.
Omenyje turiu ne tą šiek tiek perspaustą polinkį nepaleisti iš rankų užrašų knygelės ir pieštuko, o naktis leisti balkone, rašant eilėraščius apie gyvenimo trivialumą. Kalbu apie gebėjimą sklandžiai dėstyti mintis ne tik žodžiu, bet ir popieriuje, ir tai daryti taip, jog aplinkiniai degtų noru suskaityti tekstą iki paskutinio žodžio. Tikras PR profesionalas net ir pačią nuobodžiausią statistinių duomenų lentelę gali paversti už širdies griebiančia drama, kurią norėsis „suvalgyti“ prieš miegą, o jau girdėtą informaciją pateikti taip, kad ji netruks pasklisti socialiniuose tinkluose lyg virusas pavasarį.
Žinoma, šie asmenybės bruožai atrodo paprasti ir svarbūs ne tik dirbant su komunikacija. Tačiau matydama, kaip jie gelbsti pačiose, atrodytų, beviltiškiausiose kasdienėse situacijose, jau negalėčiau net įsivaizduoti PR profesionalo be jų. Galvoje saugau sąrašą, kurias iš šių savybių dar turėčiau patobulinti pati, ir iš kurio kolegos galėčiau pasimokyti – spėjau įsitikinti, kad sėkmę dirbant komunikacijoje lemia būtent žmogaus asmenybė ir požiūris, o ne diplomų krūvelės aukštis ar perskaitytų knygų skaičius. Čia puikiausiai vietą randa ir filosofai, ir ekonomistai, ir kitų profesijų atstovai. Bet apie profesinius pokyčius – kituose INK blogo įrašuose.
