Tvarumas jau kurį laiką yra viena svarbiausių sėkmingo prekės ženklo identiteto dedamųjų. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kalbama ne tik apie tvarumą kaip siekį nebloginti situacijos – pavyzdžiui, mažinat CO2 pėdsaką – bet ir tikslą prisidėti prie esamos padėties gerinimo, natūraliųjų sistemų atgaivinimo. Kitaip tariant, nebeužtenka atsakingais savo pasirinkimais neprisidėti prie klimato kaitos, bet tampa svarbu ir padėti mažinti žmonijos jau padarytą žalą – tarkime, finansuojant naujo miško plotų plėtrą ar remiant regeneracinės žemdirbystės praktikas.
Aplinkosaugos požiūriu vis sąmoningesni ir reiklesni vartotojai, o taip pat ir investuotojai, įmonės tvarumą jau laiko ne privalumu, o būtinybe. Tuo pačiu prekės ženklai, kurie deda papildomas pastangas ir stengiasi prisidėti prie žemės „gijimo“, susilaukia didesnio vartotojų prielankumo.  Savo ruožtu verslas sugalvoja vis išradingesnių būdų prisidėti prie aplinkos tausojimo ir atkūrimo. Pavyzdžiui, olandų sausainių gamintoja „Farm Brothers“, už kiekvieną nupirktą sausainių dėžutę, pasižada atgaivinti tos dėžutės dydžio nualintą žemės plotą pasirinktame ūkyje.

Žmonės vis labiau rūpinasi ne tik žeme, bet ir savo sveikata. Matyt kiekvienas jaučiame, kad vis didesni informacijos srautai, įsitraukimas į socialinius tinklus, įvairių gyvenimo aspektų „ekranizacija“, kurią dar labiau sustiprino pandemija, atsiliepia ir mūsų psichologinei būsenai. Dėl to jai žmonės yra linkę skirti vis daugiau dėmesio, o rūpinimasis gera savo savijauta tampa vienu iš svarbiausių prioritetų. Tad siūlant rinkai produktus ir paslaugas, planuojant komunikaciją į šį aspektą verta atsižvelgti ir verslams bei prekės ženklams.
Augantį psichologinės ir emocinės gerovės užtikrinimo poreikį pastaruoju metu ypatingai stengiasi atliepti technologijų kompanijos ir startuoliai, siūlantys įvairias nuo rūpesčių atsitraukti skatinančias ir atsipalaiduoti padedančias programėles. Štai, pavyzdžiui, „Microsoft“ kartu su sprendimų meditacijai kompanija „Headspace“ planuoja pristatyti įrankį nuotolinio bendradarbiavimo platformai „Teams“, kuris padėtų įvertinti programa besinaudojančių darbuotojų psichologinę būklę.

Virtualybė ir toliau skinasi kelią į realybę bei tampa jos dalimi. Šiuos procesus taip pat dar labiau išryškino pandemija, dėl kurios didelė dalis pramogų ir renginių persikėlė būtent į virtualią erdvę. Ji naujų galimybių atveria ir prekės ženklams.
Per pandemiją daugelis jau pripratome prie „Zoom“ susitikimų, šventinių vakarienių ar net vakarėlių. Tačiau nemažai kompanijų pasaulyje stengiasi nuotolinių pramogų ir bendravimo patirtis paversti dar labiau įtraukiančiomis pasitelkdamos virtualios realybės sprendimus. Tokiu būdu virtualioje erdvėje arba papildytoje realybėje jau organizuojamos ir ekskursijos po muziejus, diskotekos bei tikrų tikriausi festivaliai, kuriuose vietos atsiranda ir prekės ženklų integracijai.
Puikus to pavyzdys – „Sonidos Immersivos“ organizacijos rengiami virtualūs koncertai, kurių metu populiarinami vietiniai Čilės ir Lotynų Amerikos atlikėjai. Būtent galimybė lengvai įveikti atstumus ir peržengti geografines ribas yra vienas didžiausių virtualios realybės suteikiamų privalumų.

Nors dėl technologijų suteikiamų komunikacijos galimybių šiandienos visuomenės tapo, kaip niekad anksčiau, globalios, tačiau kartu tai paskatino vis labiau atsigręžti į bendruomeniškumą ir lokalumą. Dėl to didmiesčiuose vis dažniau kuriasi savotiški mini-miestai, buriasi lokalios bendruomenės, kurių poreikius prekės ženklai taip pat gali pasistengti atliepti.
Šiuos poreikius vis geriau užčiuopia miestų planuotojai ir vystytojai, kurie daug dėmesio skiria vietos bendruomenių infrastruktūros kūrimui, efektyviam gyvenamųjų rajonų teritorijų išnaudojimui, bendruomeninių ir rekreacijos erdvių plėtojimui, mikro-mobilumo užtikrinimui, vietos bendruomenių įgalinimui. Prekės ženklai taip pat gali prisidėti prie minėtų procesų savomis paslaugomis ir iniciatyvomis – pavyzdžiui, organizuodami vietos bendruomenėms renginius, gerindami jų gyvenamąją aplinką. Šūkis „Think globally, act locally“ šiandien tampa itin aktualus.

Dar viena 2021-aisisi toliau ryškėsianti tendencija yra susijusi su ribų tarp to, kas yra įprasta, prasiplėtimu, identitetų įvairovės pripažinimu ir geresniu žmonių su skirtingais poreikiais matymu. Tam prielaidas sudaro vis liberalesnės visuomenės, žmonių edukacija ir žmogaus teisių bei laisvių įsigalėjimas.
Medijose, švietime, tradiciniame lyčių vaidmenų ir mažumų suvokime įprastas normas keičia naujos, paremtos atvirumu ir įvairovės pripažinimu. Dėl to prekės ženklams taip pat svarbu atidžiau įsiklausyti į tai, ką mėgsta, vertina ir kaip gyvenimą mato įvairialypės jų tikslinės auditorijos. Tai leidžia verslui pasiekti skirtingus žmones ir geriau atsižvelgti į jų poreikius ir yra svarbu tiek kuriant naujus produktus ar paslaugas, tiek komunikuojant.
Visos šios tendencijos gali būti svarbios ir prekės ženklams Lietuvoje, kuriems svarbu neatitrūkti nuo pasaulinių procesų. Atsižvelgdamos į tai, kas aktualu, savo rinkodaroje ir komunikacijoje įmonės ir prekės ženklai gali atrasti naujų galimybių, kurti didesnę vertę bei stiprinti ryšį su savo vartotojais, darbuotojais ir partneriais.