Pirmoji rinkoje pastebima tendencija – šriftu grįsti dizainai. Grafikos dizaineriai šiandien noriai domisi ne tik šriftų formomis, bet ir funkcionalumu bei unikalumu. Jie dekonstruoja tipografiją, ieško netradicinių formų. Taip pat drąsiai iškraipo šriftus, pastaruosius ištempia, laužo taisykles, nors anksčiau tai būdavo griežtai draudžiama.

Dabar draudimai išnyko. Šriftai atrado savo funkcionalumą ir yra gana plačiai naudojami įvairiuose projektuose – nuo pakuočių dizaino iki lauko reklamos. Pastebime, kad dažnai miksuojamos ir griežtos šriftų linijos, derinamos su įvairiais organiškais linkiais ar išpūstomis formomis. Taip dizaineriai suasmenina nuobodžią tipografiją ir atskleidžia individualumo aspektus.

Tipografijos animacija taip pat tampa vis populiaresnė. Tai ypač ryšku socialiniuose tinkluose. Čia vis dažniau dominuoja tekstinės animacijos dizainai, puikiai patraukiantys auditorijos dėmesį ir įtraukiantys ją į skaitymo žaidimą. O pastarasis vartotoją vilioja gaudyti akimis kiekvieną atsirandantį žodį bei pačiam sudėlioti baigtinę transliuojamą žinutę.

Vizualizacija: Mario Carpe

Kita rinkoje pastebima ir jau ne vienerius metus vyraujanti tendencija – maksimalizmas. Tai – stilistinė kryptis, leidžianti išryškinti kiekvieną dizaino elementą per daugybę detalių, formų ar spalvų. Dizaineriai noriai kuria ryškų, įspūdingą vaizdą, kupiną vizualinio triukšmo. Mėgstamas ir sugedusio televizoriaus (angl. Glitch) efekto naudojimas, jungiantis fotografiją ir dizaino elementus. Taip pat nesikuklinama sodriai bei specialiai padauginti triukšmo (angl. Noise) nuotraukose, imituojamas rašalo išsiliejimas, siekiama netinkamai veikiančio spausdintuvo efekto. Dažnai matomas ir šilumos kartografavimo (angl. Heat mapping) efektas, suliejantis subjektą skirtingomis ryškiomis spalvomis.

Tokia informacijos kompozicija ir unikalus jos išdėstymas dažnai auditoriją verčia klaidžioti akimis po visą maketą. Tik tuomet surandama paslėpta žinutė. Maksimalizmas nepripažįsta jokio suvaržymo ir mėgaujasi laisve saviraiškai. Tokiais bruožais kvėpuojanti ši išskirtinė stilistika naudojama įvaizdžio formavimui, bet ne žinutės transliavimui. Ji reikalauja kruopštaus susitelkimo, analizavimo ir ilgesnio nuskaitymo laiko. Todėl tokį dizainą dažniau sutiksime žurnaluose nei lauko reklamoje.

Vizualizacija: Thiago Murta (Graúna)

Kitas dizainerių įkvėpimo šaltinis, šiandien ryškėjantis ir pastebimas vis dažniau, yra Retro ir Vintage stiliai. Jie grįžta prie modernios praeities estetikos, naudoja senuosius POP stilistikos elementus, kuria nostalgiją ir autentiškumo pojūtį. Maketuose vis dažniau matome netobulas fotografijas, primenančias juostinio fotoaparato kokybę – stiprios blykstės,apšviesti veidai, pageltę spalvų tonai, netobulas fokusas bei apšvietimas. Šios akimirkos užfiksuojamos realybėje, o ne studijoje, naudojant kruopščiai paruoštą scenarijų. O tai auditorijai sukuria susitapatinimo bei nostalgijos jausmus. Atpažįstame modernaus dizaino pirmtakus primenančią stilistiką, stebime windows95 grafinius dialogo langus, Pokémonkortelių holografijos efektus ar Sega Genesis kompiuterinių žaidimų sąsajos elementus. Šia tendencija noriai vadovaujasi mados, maisto bei pramogų sektorių kompanijos, kurios taip siekia pabrėžti autentišką kultūra, tradicijas ir natūralumą.

Vizualizacija: Córdova Canillas Creative Agency

Visiškai priešingi yra futurizmo tikslai. Jis žiūri kita kryptimi – į ateitį, kuria unikalius, technologiškai pažangius dizaino sprendimus, kurie atspindi mūsų besikeičiančią pasaulio viziją.

Akivaizdu, kad ir 2023-aisiais išpopuliarėjęs dirbtinis intelektas DI (angl. AI – Artificial Intelligence) futurizmui turėjo labai daug įtakos. Jis pakeitė mūsų kasdienio darbo ypatumus, leidžia sukurti unikalius vizualus, sugeneruoti šiuo metu populiarius modernius siurrealistinius vaizdus (angl. Modern Surrealism). Tai dabar darome labai paprastai – įrašę vos kelių žodžių raktinę frazę ar vienu mygtuko paspaudimu retušuodami nuotraukas. DI – labai sparčiai tobulėjantis įrankis ir su nekantrumu stebime, kaip jis vystysis toliau.

3D grafika dar tik įsibėgėja ir, tikėtina, netrukus taps vis didesne mūsų kasdienės vizualinės komunikacijos dalimi. Nesvarbu, ar tai būtų tekstūrinis – burbulinis, metalinis, kailinis ir kitoks – šriftas, ar iliustracija, matoma nuo abstrakčių formų iki detalių realistinių vaizdų. Labai dažnai visa tai sujungiama su animacija. Tuomet vaizdas tampa gyvas, žaismingas, prikaustantis vartotojo dėmesį.

3D elementai taip pat neatsiejami ir nuo papildytos realybės (angl. AR – Augmented Reality). Ji naudoja programinę įranga – išmaniųjų telefonų kameras, „Apple Vision Pro“ ar kitus AR akinius – ir perkelia jau sukurtus grafinius elementus į mūsų erdvę.

Tik atsiradusi, papildyta realybė išgarsėjo kaip pramoginio turinio bei žaidimų įrankis. Vienas garsiausių – Pokemon Go. Tačiau dabar AR vis labiau pasitelkiama ir kitose srityse, pavyzdžiui, darbo, kuomet kompiuterio ekrano darbalaukis atsiranda tiesiog kambaryje. Taip galima atsiliepti į skambučius, peržiūrėti nuotraukas ar atsakyti užsilikusius elektroninius laiškus. Kita sritis – laisvalaikis. Pramogos su AR leidžia iš arčiau apžiūrėti, virtualiai pasimatuoti, tarkime, drabužius, kuriuos svarstome įsigyti, ar tiesiog mėgautis filmais.

Vis dažniau internetinėse svetainėse galime aptikti ir slenkantį pasakojimą (angl. Scrollytelling – scroll + storytelling). Tai elementai, kurie atsiranda, yra perkeliami, išnyksta arba kitaip keičiasi vartotojui paprasčiausiai slenkant puslapį žemyn. Tokiu būdu auditorija yra vedama per istoriją, jai pridedama papildomo turinio, įvairių grafikos elementų, skirtingų dimensijų. Papildžius visa tai interaktyviais komponentais, vartotojas sudominamas labiau ir svetainėje užsibūna ilgiau. Tokia technika naudinga prekių ženklams, norintiems kūrybiškai ir patraukliai pristatyti savo produktus ar paslaugas.

Vizualizacija: INK agency, sugeneruota su AI

Galų gale, spalvos gali tapti ne tik estetiniu, bet ir emociniu dizaino elementu. Skirtingas koloritas sukuria įvairiapusišką bei gyvą vizualinį pasaulį. Stebuklų ir džiaugsmo tendencija (angl. Wonder and Joy) išryškėja per labai pozityvias, ryškias ir šviesias spalvas. Jos konstruoja ypač vaizdingą aplinką vartotojui, auditorijai suteikdamos pačias pozityviausias emocijas.

Kita spalvų kupina tendencija vadinama Geo minimalizmu (angl. Geo minimalism). Jam naudojamos geometrinės formos, supaprastinta tipografija, ryškus pagrindinis koloritas ir tarsi iš blokų sudėliota grafika. Šis dizaino stilius sukuria modernų bei futuristinį pojūtį, dažnai pasižymintį minimalistiniu išdėstymu ir švariomis linijomis.

Švara bei tvarka taip pat būdinga ir raminančio ritmo (angl. Calming Rhythm) tendencijai. Pastelinės spalvos, abstraktūs fonai ir subtiliai besikeičiančios formos, dažnai lydimos ramių garsų, auditoriją atpalaiduoja, ilsina, tarsi užhipnotizuoja.

Dėmesiu spalvomis garsėja ir botanikos (angl. Botanica) stilius. Ši tendencija pabrėžia augalų grožį tiek realistinėmis, tiek futuristinėmis formomis. Botanika naudojama labai plačiai – stilistika matoma ant produktų pakuočių, spaudoje, internete, socialinių tinklų grafikoje. Gamtos, gėlių bei žalumynų motyvus galima pastebėti ir logotipuose.

Dar vienas ir jau kelerius metus iš tendencijų viršūnių nesitraukiantis yra žaliai spalvingas tvarumas (angl. Sustainability). Jį atspindi natūralios žemės spalvos, gamtos atspalviai. Tvarumui naudojama eko ikonografija, natūralūs aplinkos motyvai – lapai, vandens lašai ir kiti elementai.

Kalbant apie tendencijas, būtina paminėti ir spalvų persmelktąjį tripį (angl. Trippy). Jis – labai triukšmingas, turintis daug detalių, kurios jungiamos į įvairius raštus ir besisukančius vaizdus. Šio stiliaus mėgėjai įkvėpimo semiasi iš psichodelikos sferos, todėl naudoja siurrealistinius elementus – pavyzdžiui, tirpstančius ar pasikeičiančius objektus, abstrakčius ar kosminius vaizdus.

Vizualizacija: www.hyperthalamuscorp.com

Apibendrinant, praėjusieji metai grafiniam dizainui buvo išties ryškūs. Tačiau 2024-ieji žada dar įdomesnių pokyčių. Tikimasi, kad populiarės maksimalizmo, geometrinių formų tendencijos, kurios turės didelę įtaką dizaino pasauliui. Be to, technologijų ir virtualios realybės plėtra taip pat gali atnešti naujovių ir inovacijų, leisiančių grafiką pritaikyti skirtingose platformose. Visgi, nepaisant visų prognozių, aišku viena – 2024-ieji bus dosnūs įkvėpimu kūrybiniams grafikos sprendimams. Todėl nekantriai lauksime, ką ateitis netikėto atneš visiems grafikos dizaineriams ir jų auditorijai.