Tačiau pasaulyje stiprėja diskusija apie „content marketing“ (CM) pasitelkiant „rinkos prisisotinimo“, „pasiūlos-paklausos pusiausvyros“, „prekės/rinkos gyvavimo ciklo“ ir kitas ekonomikos idėjas. Vienas rimčiausių įrašų apie tai pavadintas „Content Shock“.
Remiantis šiomis idėjomis galima atsakyti, kaip ir kur vystosi CM – paklausai nekintant (žmogus turi tas pačias 24 val. per parą), tačiau didėjant turinio pasiūlai, jo kaina neišvengiamai smunka. Kadangi CM ir taip yra nemokamas, jam gresia „minusinės naudos“ paradoksas – t.y. tapimas šiukšle, kažkuo kenksmingu, užgožiančiu kitą, reikalingą turinį.
Todėl žiūrint į ateitį CM tikslas vis labiau gali būti ne „duoti naudą“, o „išvengti šiukšlės likimo“.
Kaip to išvengti? Ne kiekvienas iš mūsų turi tokius gebėjimus kaip A. Užkalnis ar keletas kitų blogerių, kurie gali iš esmės be didesnių investicijų generuoti įdomų ir patraukiantį dėmesį turinį. Didžiajai daliai žmonių reikia ieškoti informacijos, analizuoti, daryti apklausas ir skaičiuoti. Arba apsiginkluoti kameromis ir medžioti vaizdus.
Todėl įmonėms neišvengiamai teks pakeisti požiūrį į CM kūrimą – tai nėra tik nemokamo turinio perdėliojimas bei paskelbimas, kurį atliks asistentas ar sekretorė. Tam jau reikės rimtesnių resursų bei požiūrio. Tai jau vyksta – į CM ateina rinkodaros biudžetai.
Įrašas skelbtas Dansu.