Neretai darbas agentūrose siejamas su stresu, emociniais iššūkiais, pervargimu, darbu be jokių pertraukų. Tačiau svarbu nesuklysti – visiškai kiekvienas darbas, ne tik agentūrose, gali pamažu išvesti iš proto, jei jame kuriama toksiška aplinka. Ji palaipsniui paveikia ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą. Kiekvienas darbdavys turėtų savęs paklausti – ką darau, kad išlaikyčiau sveiką darbinę kultūrą?
Šiek tiek skausmingos statistikos
Pasaulyje yra užtektinai toksiškos darbo aplinkos pavyzdžių, kai kurioms šalims netgi lipdomos etiketės. Japonai žinomi kaip labai daug dirbantys, taip pat tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad Kinijoje kai kur darbo kultūra yra privedusi žmones net prie mirties – šiais metais buvo paviešintos net dvi su krūviu darbe susijusios mirtys technologijų sektoriuje.
Žinoma, tai išskirtiniai ir itin sukrečiantys atvejai, tačiau akivaizdu, jog net tokioje tolimoje šalyje nutinkantys įvykiai gali priversti susimąstyti ir kitų šalių darbdavius. Rašydama šį įrašą pasižiūrėjau įvairių šalių statistiką, kuri, pasirodo, labai skausminga. „Society for Human Resources Management“ 2019 metų analizė skelbia, kad 58 proc. iš darbo išėjusių amerikiečių kaip priežastį nurodė savo vadovus, 25 proc. darbuotojų nesijautė saugiai išsakydami savo nuomonę darbe, o 57 proc. žmonių atskleidė, kad darbo dieną baigė išsekę, nes toksiška atmosfera kėlė siaubingą stresą.
Štai 2020 metais Didžiojoje Britanijoje „Health and Safety Executive“ atliko kasmetinį tyrimą, kuriame aiškinosi, kas iš tiesų dirbantiems asmenims sukelia su darbu susijusį stresą, nerimą ar netgi depresiją. Pasirodo, kad stresą darbe labiausiai kelia krūvis, šiek tiek mažiau – kolegų palaikymo nebuvimas, grasinimai ar patyčios darbe, pokyčiai darbo aplinkoje, tikslus savo atsakomybių nežinojimas. Tyrime atsispindėjo ir labai įdomus aspektas – moterys patiria daugiau streso nei vyrai, ypač 25–34 metų amžiaus. O jei dirbama didelėse įmonėse, su darbu susijusio streso ir atitinkamai psichikos ligų lygis dar labiau kyla.
Atrodo, kaip tai gali įvykti – juk ateini, „atidirbi“, grįžti namo ir toliau gyveni savo gyvenimą. Toksiška aplinka darbe uždaro žmones tarsi peles į skubėjimo, nuogąstavimo, permąstymo ir abejonių ratą, kuriame nebelieka vietos savivertei, pasitikėjimui, o ką jau kalbėti apie motyvaciją. Į šį liūną įbridę darbuotojai pabunda ir užmiega su mintimis apie darbą, kaltindami save, kad kažkur suklydo, blogėja jų asmeniniai santykiai, savaitgaliai virsta jaudinimusi dėl pirmadienio. Galiausiai – prie darbo stalo liejamos ašaros ar, kaip rodo Kinijos pavyzdys, prarandama net gyvybė.
Sveikos darbo kultūros taisyklės
Nors daugybė darbdavių užsienyje ir Lietuvoje darbo pokalbiuose pabrėžia, kad „pas mus niekas nedirba viršvalandžių“, arba bando privilioti darbostogomis šiltuose kraštuose, visada pilnu šaldytuvu virtuvėje, sūkurinėmis voniomis, sporto klubų abonementais – nereiškia, kad įsidarbinus tokioje vietoje po kelių mėnesių vis dar norėsis tų nemokamų užkandžių ar vykti atostogauti su kolegomis. Jei darbo aplinkoje susiduriama su pasyvia agresija, menkinimu, apkalbomis, žeminimu, pašaipomis ar riksmais, jokia premijų sistema nepadės išlaikyti darbuotojo ne tik laimingo, bet ir emociškai stipraus. Čia labai svarbus klausimas – o kas padės tai pasiekti?
Pirmas žingsnis kiekviename darbe – tvarus ir tvirtas vertybinis pagrindas
Kiekviena darbo vieta turi savo vertybinę sistemą, bet kokia ji turėtų būti, kad galėtume drąsiai sakyti „čia noriu dirbti“? Visų pirma, darbuotojai turi pasitikėti vadovais, jų sprendimais ir žinoti, kad jiems užtenka kompetencijos tuos sprendimus priimti. Darbe atliekamos apklausos, matuojamas streso lygis ir remiantis rezultatais priimami sprendimai, kartu pasitelkiant darbuotojus. Štai jums ir vertybinis pagrindas – veikimas kartu, o ne atskirai.
Aiškiai apibrėžtos pareigos, galimybės ir nuolatinis tobulėjimas
Sveiką darbo kultūrą kuria ir darbuotojų užtikrinimas, kad jų darbo krūvis atitinka jų poziciją, o jam įveikti suteikiamos visos galimybės. Skirtingą funkciją vykdantis darbuotojas neturėtų būti „užkraunamas“ savo vadovų darbais vien dėl to, kad jie yra vadovai. Vis dėlto turi būti aiškiai apibrėžiama, ką turi atlikti darbuotojas, kad pakiltų į aukštesnę poziciją – kokie sprendimai ir veiksmai daro tam įtaką. Kiekvienas turi rasti nišą, kurioje būtų skatinamas tobulėti, gauti tam galimybes darbinėje aplinkoje, o ne tik savarankiškai namuose.
Darbinio ir asmeninio gyvenimo balansas
Pandemija daugeliui žmonių panaikino darbo ir asmeninio gyvenimo ribą, mat ilgą laiką buvo, ar vis dar yra, dirbama namuose. Kaip gali neišnykti ši riba, jei miegame, ilsimės, valgome ten pat, kur ir patiriame su darbu susijusį stresą? Čia itin didelę pažangą padaryti padeda hibridinis darbo modelis, leidžiantis dalį laiko dirbti biure, o dalį – iš namų. Taip sukuriame sveiką aplinką, leidžiančią pamažu atprasti nuo darbo iš namų ir įsijausti į darbinį gyvenimą, socializuotis su kolegomis, lengviau spręsti kylančius iššūkius.
Palaikymas ir hierarchijos mažinimas
Vis daugiau darboviečių pasiryžta nebekreipti dėmesio į „titulus“ darbe, vengti žodžio „jūs“ ir kalbėtis, diskutuoti kaip lygūs su lygiais. Tokia atmosfera suteikia pasitikėjimo net paprasčiausias pareigas užimantiems darbuotojams ir kiekvienas pasijaučia svarbus. Nesuklyskite – ne tik pasijaučia, bet ir yra, nes komunikacija tarp kolegų, idealiu variantu, vyksta taip, kad kiekvienas iš kiekvieno gali kažko išmokti. Net vadovas iš asistento. Ir tai sveikintina.
Sveikos kultūros išlaikymo reziumė
Sveiką požiūrį ir psichologinę pusiausvyrą išlaikančiame darbe kultūra pagrįsta ne baime, žema saviverte ar nepasitikėjimu savimi, o naujais iššūkiais, kurie prisideda prie asmeninio ir profesinio tobulėjimo, suteikia darbuotojui prasmę, vertę ir darbas tampa savotiškais tobulėjimo kursais. Čia jautiesi stipriu specialistu ar žmogumi ne dėl to, kad „išgyvenai“ dar vieną nepakeliamo streso kupiną dieną, o dėl to, kad atradai naujų sprendimų, sulaukei kolegų patarimų, buvai įtrauktas į profesinių žinių suteikiančias diskusijas. Čia išmoksti naujų dalykų ne dėl to, kad tau grasina atleidimu iš darbo, o dėl to, kad žinai, kaip naujos kompetencijos prisidės prie asmeninės gerovės.
Mūsų agentūrai, kaip ir kitoms sveiką vidinę kultūrą propaguojančioms darbovietėms, yra aktualu tikslingas streso valdymas ir geras mikroklimatas. Todėl čia vyksta nuoseklus užduočių ir laiko planavimas, iš klaidų mokomasi apie tai dalinantis su kolegomis ir nagrinėjant, kas galėjo būti padaryta geriau. Čia vyrauja nuolatinė kolegų komunikacija, gali patarimų paprašyti nepaisydamas kolegos darbinio statuso. Jei kažkas ne taip, jei jauti per didelį krūvį – kalbėkimės, diskutuokime, perdėliokime darbus. Atpažinimas, ką darbuotojai darbo gerai, jų įvertinimas, karjeros galimybių suteikimas, vidinė kultūra, atitinkanti darbuotojų lūkesčius, ir vadovų veiksmai, įrodantys organizacines vertybes – pamatai stipriai komandai ir kiekvieno darbuotojo savivertei, profesionalumui ugdyti.
Taip, darbas agentūroje turi žavaus skubėjimo, kasdien atneša naujų vėjų, tačiau ne tai nusako, ar teks susidurti su aukščiausio lygio stresu. Žodis „agentūra“ neturėtų asocijuotis su toksiška darbine aplinka, nes darbo pobūdis ar vieta neatskleidžia darbo užkulisių. Vien mūsų pavyzdys rodo, kad viskas gali būti sveika, saugu ir normalu, jeigu visi bendruomeniškai to nori ir siekia. Tiek valstybinė įstaiga, tiek gamykla, tiek įvairūs verslai gali kurti emociškai nuodingą aplinką – viskas priklauso nuo toje vietoje ugdomų vertybių, atsakomybių ir pagarbos ten dirbantiems žmonėms.
