Darbo ir laisvalaikio derinimas, miego svarba, asmeniniai psichologai, kelionės į „wellness“ centrus visame pasaulyje, tylėjimo stovyklos, sveikas gyvenimo būdas, meditacija, joga – turbūt žmonės dar niekada taip nesirūpino savo sveikata kaip šiandien.
Ši tendencija tampa įkvėpimo šaltiniu ir verslams, vystantiems prekės ženklus – matome produktų pakuotes, ant kurių atsiranda nuotaikos arba emocinės būsenos pavadinimai, ir komunikacijos kampanijas, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į psichologinę žmonių savijautą ir prisidėti prie jos gerinimo. Taip pat nepamirštami ir darbuotojai – jiems biuruose kuriamos erdvės, kuriose jie galėtų pailsėti, taip pat organizuojamos meditacijos ar mankštos pertraukėlės.
Nors ši tendencija per pasaulį vilnija jau ne vienerius metus, panašu, kad ji niekur nedingsta. Todėl verta ją turėti omenyje, galvojant tiek apie išorinę, tiek apie vidinę komunikaciją.

Vis dažniau ir drąsiau vystomos temos, kurios anksčiau buvo tabu. Greičiausiai ši tendencija susijusi ir su jau minėtu poreikiu gerinti savo psichologinę būseną ir savijautą apskritai. Šią tendenciją labai gerai atspindi Lietuvoje vystomas projektas „Nebegėda“. Iš šio projekto sėkmės ir sekėjų minios galima spręsti, kad per ilgai ši tema buvo tabu ir kad jau seniai buvo laikas garsiai pradėti kalbėti apie lytiškumą, seksą ir su tuo susijusius džiaugsmus bei rūpesčius.
Taip pat Lietuvoje jau ne vienerius metus organizuojami renginiai „Fail Nights“, kurie leidžia dalyviams – ir verslininkams, ir kūrybininkams – paatvirauti ir pasidalyti savo didžiausiomis nesėkmėmis su būriu klausytojų. Tokiomis istorijomis verslininkai vis dažniau drąsiai ir atvirai dalinasi ir žiniasklaidoje. Pasidalinimas savo klaidomis ir vieša jų analizė visuomenės ir tikslinių auditorijų akyse paverčia šiuos „nelaimėlius“ herojais ir leidžia kitiems pasimokyti iš jų klaidų.
Kaip matote, verslas čia turi ką veikti, tad tereikia pasukti galvą ir atrasti geriausią būdą, kaip, kur ir kodėl verta atlikti viešą išpažintį arba paliesti tokią temą, kuria bijoma kalbėti garsiai.

Moterų lyderystės tema, kuriai didžiulį pagreitį suteikė pasaulį sukrėtęs judėjimas #MeToo, tokia stipri, kad veržiasi į visas gyvenimo sritis. Taip pat ir Lietuvoje. Ir ne veltui – pakovoti, panašu, yra dėl ko. Statistika sako, kad Lietuvoje vis dar nemažas atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlygio už tą patį darbą. Taip pat liūdnai atrodome ir ES kontekste.
Geroji žinia ta, kad šioje srityje įtaką gali daryti kiekvienas, taip pat ir verslas, o tai reiškia – ir komunikacijos žmonės, pasiūlydami tinkamas komunikacijos kryptis ir temas, kurios gali prisidėti prie geresnės lygių teisių situacijos. Jūsų kliento įmonei vadovauja moteris lyderė, iškėlusi įmonę į Olimpą? Papasakokite apie tai.

Tai, kas autentiška, yra tikra, todėl ir patrauklu. Į autentiškumo ir savitumo paieškas jau ne vienerius metus aktyviai leidžiasi ne tik mados ar meno pasaulis, grindžiantis idėjas savo šaknimis ir kilme, bet ir įvairūs kitų sričių prekės ženklai. Tendencija nėra nauja, bet vis dar itin gaji. Sukant galvą apie kliento prekės ženklo pozicionavimą visada verta ieškoti autentiškumo.
Puikus pavyzdys yra pasaulyje išgarsėjęs serialas „Černobylis“. Taip, jo didžioji stiprybė yra faktais paremta ir iki kaulų smegenų sukrečianti istorija bei viską paralyžiuojanti ir realybę iškreipianti santvarka, kuri lietuviams itin gerai pažįstama. Tačiau kita labai svarbi šio serialo dalis yra autentiškumas. Autentiškos vietos, architektūra, kostiumai, namai ir, aišku, žmonių istorijos. Pasaulis vertina autentiškumą, todėl greičiausiai net neverta ginčytis, ar šis serialas Lietuvai atnešė daugiau naudos ar žalos. Vis dėlto tai nereiškia, kad sovietiniai laikai turėtų tapti įkvėpimu komunikacijoje – ieškokime su klientais savojo autentiškumo ir tikrų istorijų.

Tai, kas primena senus laikus, tampa nauja varomąja jėga. Visi žinome, kad šis ratas be sustojimo sukasi daugumoje sričių – vienos tendencijos keliauja į užmarštį, kitos grįžta ir šiek tiek atsinaujinusios vėl lipa ant pjedestalo. Ypač gerai tai matoma dizaino srityse. Vienas nostalgijos simbolių šiandien galėtų būti neoninės iškabos. Galbūt ši tendencija gali įkvėpti, pavyzdžiui, planuojant kliento renginį ir jo koncepciją bei dekoracijas?
Turbūt pastebėjote, kad 9-ojo dešimtmečio pažiba buvusios neoninės iškabos atsiranda ne tik restoranuose, kavinėse ar naktiniuose klubuose, bet ir namuose bei meno parodose. Nostalgija, ne kitaip. Tam turbūt yra ir daugiau paaiškinimų. Neoniniai ženklai tiesiog prašosi būti fotografuojami, o tai reiškia, kad restorane ar meno parodoje kabanti neoninė iškaba suteikia vietai daugiau viešumo (bent jau socialiniuose tinkluose).

Kaip ir sakiau, sėdėti prie kompiuterio nepakaks, reikės eiti ir ieškoti idėjų. Jei užvaldys nostalgija, apsilankykite Varšuvoje esančiame Neono muziejuje – ten slepiasi kelių dešimtmečių miesto istorija, kurią iškalbingai pasakoja neoninės iškabos. Jei norite suprasti autentiškumo galią, pažiūrėkite (dar kartą atidžiai) „Černobylį“ arba nukeliaukite į Dzūkijoje esantį Musteikos kaimą ir susipažinkite su senuoju drevinės bitininkystės amatu, kurį bene vienintelis Europoje puoselėja bitininkas Romas Norkūnas. Jeigu norite geriau suprasti, kiek daug gali moterys, apsilankykite „Women Go Tech“ konferencijoje ir dažniau pasidalinkite mintimis apie lygių teisių svarbą su savo mama, žmona, močiute ar draugėmis. Jei jus domina nesėkmės, virstančios sėkmėmis, nueikite į vieną iš „Fail Nights“ renginių. Jei norite geriau suprasti, kodėl žmonės keliauja į savaites trunkančias tylos stovyklas, sudalyvaukite kelių dienų meditacijos stovykloje ir susipažinkite su ją praktikuojančiais žmonėmis.