LEGO mano gyvenime jau buvo. Vaikystėje.
LEGO mano gyvenime jau buvo. Vaikystėje. Vėliau ta stebuklinga spalvotų kaladėlių dėžė kažkur išgaravo. Gal pas giminaičius, gal augdama jaunesnė sesuo kažkur išbarstė, o gal katė suvalgė? Antrą kartą į mano gyvenimą šis fenomenalus žaislas grįžo per praėjusias Kalėdas. Padėkos už tai keliauja mūsų klientui „Modus Group“. Dovanų gautas „LEGO Classic“ rinkinys netrukus apsigyveno mūsų susitikimų kambaryje, garbingoje vietoje. Dar po kelių savaičių didesnė dėžė atkeliavo ir į mano, sakyčiau, jau suaugusio vyro namus.
Nepradėsiu pasakoti, kaip netikėtai pasikeitė mano gyvenimas, kūrybiškumas šovė į neregėtas aukštumas, koncentracija pagerėjo 200 procentų, stresas išnyko amžiams, nes taip tikrai nebuvo. Buvo kitų malonių pokyčių, apie kuriuos trumpai papasakosiu šiame tekste. Aplankiusių tiek darbe, tiek grįžus namo.
Jokia paslaptis, kad ne visi darbiniai susitikimai būna vienodai produktyvūs. Dirbant komunikacijos agentūroje galvoje vienu metu sukasi vidutiniškai nuo 2 iki 100 reikalų, todėl šokinėti nuo reikalo prie reikalo, nuo reikalo prie susitikimo, nuo susitikimo prie dar kito tampa labai sudėtinga. Kartais nutinka ir taip, kad iki genialios idėjos, kurią norėtum kolegoms garsiai išsakyti, tenka 20 minučių žiūrėti į už lango skrendančias varnas.
LEGO kaladėlės šį laiką iki genialios idėjos man padėjo gerokai sutrumpinti. Jungdamas detalę prie detalės nejučiomis atsitrauki nuo dešimčių reikalų, sukoncentruoji dėmesį, smegenys persikrauna ir, žiūrėk, viena kita gera darbinė idėja šauna. Išbandyta praktiškai.
Ko gero, daugelis puikiai žinome sąvoką overthinking. Geriausias metas tam – vakare po darbų, ypač prieš miegą. Anksčiau kovoti su tuo man padėdavo knyga. Dabar, kylant nusigalvojimo grėsmei, prie lovos atkeliauja ir LEGO kaladėlių dėžė – visas dėmesys dar vienam naujai gimstančiam objektui tampa beveik meditacinis, padeda atsipalaiduoti ir mintis nuginti šalin.
Svarbu pažaidus susitvarkyti, kad į šoną kokia sraigtasparnio mentė nakčia nepradėtų badyti. Nuskambės kaip iš čiužinių reklamos per televiziją, bet tai buvo labiausiai atsipirkusi investicija į mano miego kokybę. Tikiuosi, kad grąža bus ilgalaikė. Kol kas prognozės neblogos.
Šiek tiek gėda, bet esu vienas tų, kurie telefono nepaleidžia iš rankų nei parke, nei restorane, nei žiūrėdami televizorių. Kol kas nėra daug tokių įdomių užsiėmimų kaip besaikis instagramo nuotraukų ir stories vartojimas. Pastebiu, kad kai kuriais vakarais telefonas į rankas atkeliauja tik tam, kad įamžinčiau savo naujus statinius. Labai įdomu stebėti, kaip evoliucionuoja ir grįžta prarasti talentai. Nežinau, kiek sveika atrodo iš šalies, bet ir darbe norisi retkarčiais savo šedevrus pademonstruoti aplinkiniams.
LEGO nauda kūrybiškumui moksliškai įrodyta ir pagrįsta jau ne kartą. Tačiau pradėjus vėl žaisti ir susidūrus su tuo asmeniškai, atsirado galimybė kūrybiškumo sąvoką persvarstyti. Žinodamas, kad vos šešios 2 x 4 LEGO kaladėlės gali būti sujungtos net 915 mln. skirtingų būdų, į kai kurias kasdienes užduotis imi žvelgti kitaip – būdų problemoms spręsti ir galimybių naujoms idėjoms gimti yra milijonai. Tereikia nebijoti leisti joms išsilaisvinti, maišytis, jungtis, atsiskirti ir gimti iš naujo. O kur dar galimybė improvizuoti ir kurti pavadinimus bei suteikti paskirtis naujiems pastatams, funkcijas naujai sukurtoms transporto priemonėms, vardus ir gyvenimo istorijas herojams? Čia spalvinga dėžutė gali tapti limonado kiosku, policininkas gali apsigyventi name su gėlių sodu.
P. S. Tekste kai kurios vietos ir situacijos kiek hiperbolizuotos, siekiant atkreipti jūsų dėmesį į teigiamą LEGO naudą. Nesu apsėstas žaidimo manijos, teksto turinys nėra remiamas jokio prekės ženklo ar žaislų parduotuvės, tik savo pozityvia patirtimi norėjau pasidalinti ir su jumis. Didesnis ar mažesnis vaikas iki gyvenimo pabaigos gyvena kiekviename mūsų, kaip jį palepinsime – tik mūsų pačių reikalas.
