Vienas svarbiausių, natūralu, yra psichologija, kuri siekia išsiaiškinti žmogaus mąstymą ir jo gelmes.
Atlikome mini apklausą agentūros viduje – iš visų darbuotojų, baigusių komunikaciją Vilniaus ar Kauno aukštosiose mokyklose, tik du pasakė, kad jiems buvo dėstoma bendroji psichologija, o visiems likusiems disciplinos, kurių pavadinime buvo raktinis žodis „psichologija“ buvo tik pasirenkamojo pobūdžio, todėl dažnas jų ir nesirinko.
Jeigu Jūs priklausote tiems patiems nelaimingiesiems, skubiai tiesiame pagalbos ranką – „Socialinė psichologija“ (David G.Myers). Pakaks pasakyti, kad Amazon svetainėje įvedus raktinį žodį „social psychology“, ši knyga rodoma Nr.1 iš 119 tūkst. įrašų. Įdomu ir tai, kad šioje knygoje cituojamas ir R.Cialdini bei jo knyga „Įtakos psichologija“, kuri patenka į geriausiai vertinamų verslo ir rinkodaros knygų  TOP‘us.
Neneigsime, kad komunikatoriai turi būti susipažinę su bendrąja psichologija, deja, kasdienybėje pritaikyti Froido ar Jungo idėjas sunkoka (rinkodarinis sprendimas pagal „Edipo kompleksą“? hm…). O štai socialinė psichologija visai kas kita, nes ji analizuoja kaip aplinka ir kiti žmonės veikia mūsų mąstymą bei elgseną. Komunikatoriai bet kuriame briefe ar per susitikimą su klientu skaito ir girdi panašius dalykus.
Grįžtant prie knygos, ji nėra lengva tiek fizine (807 psl.), tiek turinio prasme, todėl reikia skaityti palengva, po ~40 psl. per dieną. Tačiau rezultatas viską atperka, nes perskaičius viskas susidėlioja į savo vietas. Perskaičius supranti, kad visos kitos knygos apie reklamą, ryšius su visuomene, rinkodarą ar manipuliavimą žmonėmis yra tarsi išplėtojimas atskirų socialinės psichologijos idėjų ir atradimų. O čia yra visuma. 
Pabaigai, keletas dėsnių, prie kurių nuolat ir nuolat sugrįžta D.Myers savo knygoje (skaitytojo, ne akademiko akimis):