Daugybę šiandien gerai žinomų žmonių, kompanijų ar prekės ženklų kelyje į sėkmę lydėjo nesėkmės, tačiau drąsa, nepaisant kliūčių, ne tik nesutrukdė žengti toliau, bet ir suveikė tarsi variklis, „pakutenęs“ ambicijas atsirevanšuoti, galiausiai pasiekus tikslą.
Nesėkmių istorijos lydi politikus, verslininkus, prekės ženklus, menininkus. Štai milijonų vaikų ir suaugusiųjų širdis bei vaizduotę pavergusių animacinių filmukų kūrėjas Walt’as Disney’us savo karjeros pradžioje iš vieno Misūrio laikraščio buvo išmestas dėl „kūrybiškumo stokos“, o pirmoji garsiojo animatoriaus įkurta kompanija „Laugh-o-Gram Studios“ bankrutavo vos po dvejų metų veiklos. Nesaldu, tiesa? Bet tai nesutrukdė Walt’ui Disney’ui sukurti tikrą animacijos imperiją ir tapti daugybės garsių personažų autoriumi.
Nesėkmių neišvengia ne tik savo srities genijai, bet ir vartotojų pasitikėjimą jau užsitarnavę prekės ženklai, disponuojantys milžiniškais biudžetais rinkodarai. Pavyzdžiui, „Coca-Cola“ slystelėjimas 1985 metais kompanijai kainavo net 34 mln. eurų. Atlikusi rinkos tyrimą bendrovė aštuoniasdešimtųjų viduryje į rinką paleido naują gėrimą, pavadintą „New Coke“. Vartotojų lojalumas įprastai kolai lėmė visišką naujosios nesėkmę. Jau po kelių dienų buvo aišku, kad naujoji kola patyrė į istoriją įeisiantį fiasko. Nurašiusi nesėkmę į nuostolius, kompanija išėmė iš prekybos produktą, o 2005 metais pasiūlė naują itin sėkmingą – „Coca Cola Zero“.
Kartais nesėkmę gali lemti tiesiog vėlavimas. Štai 1957 metais automobilių gamintoja „Ford“ gerokai prašovė su savo nauju automobilio modeliu „Ford Edsel“. Nors kuriant jį buvo įdėta daug pastangų, vykdyti tyrimai, aiškinantis rinkos poreikius ir siekiant suteikti automobiliui tinkamą charakterį, tačiau, kol modelis buvo pristatytas, amerikiečiai jau buvo spėję susižavėti kompaktiškesnėmis mašinomis. Tad pagal klasikinio amerikietiško automobilio idealą kurtas „Edsel“ tiesiog pavėlavo su tendencijomis. Nepaisant to, rankų po šios nesėkmės „Ford“ kompanija taip pat nenuleido ir vėliau sukūrė ne vieną sėkmingą automobilį.
Neretai prisvilęs gali būti ir bendrovės rebrandingo blynas. Pavyzdžiui, 2010 metais pamėginusi atnaujinti savo ikonišką logotipą Amerikos drabužių kompanija „Gap“ sulaukė tiek daug neigiamų reakcijų, kad vos po šešių dienų grąžino senąjį vizualinį identitetą. Dar po šešerių metų bendrovė galiausiai savo logotipą atnaujino, tačiau šįkart tai padarė gerokai nuosaikiau ir sėkmingiau. Šie pokyčiai vartotojams buvo daug priimtinesni, o „Gap“ logotipas išlieka vienu labiausiai atpažįstamų.

Nesėkmių nutinka net ir patiems geriausiems – tad kaip po jų atsitiesti?

Neleiskite ego tapti jūsų priešu. Tam, kad iš klaidų būtų pasimokyta, reikia jas pripažinti, o tai padaryti lengva tikrai ne visuomet. Bet tik pripažinę nesėkmę galite konstruktyviai įvertinti, kas ją lėmė ir kaip jos išvengti ateityje. Todėl siekiant iš nesėkmės išpešti naudos ir, kiek įmanoma, neutralizuoti jos pasekmes, derėtų patraukti savo ego į šalį ir įvertinti savo klaidas.
Susirinkite atsiliepimus. Skirkite pakankamai laiko išsiaiškinti nesėkmės priežastis. Tai padaryti galima komunikuojant su savo komanda, įsiklausant į visų jos narių nuomonę ir įžvalgas bei surenkant kuo daugiau grįžtamojo ryšio.
Nesiblaškykite. Ištikus nesėkmei, lengva pulti į paniką, išeikvoti energiją ir finansinius išteklius, ieškant išeičių. Tačiau dažniausiai geriausias sprendimas yra vienas. Tuomet, kai į jį susikoncentravusi visa komanda dirba kryptingai ir ramiai.
Neuždelskite. Nesėkmės – normalus dalykas, tad neleiskite jai jūsų stabdyti. Priimkite ją kaip tam tikrą kūrybinį postūmį – galimybę, o ne apribojimą. Kai iš nesėkmių pasimokome, jos tampa tik atspirties tašku tikslui pasiekti.
Galiausiai, reikia nepamiršti, kad kuo ambicingesnis tikslas, tuo didesnių nesėkmių jo siekiant pasitaiko. Sakoma, kad nėra nė vieno sėkmingo milijonieriaus, kuris nė karto nėra bankrutavęs. Tad pakeitus požiūrį ir atsikračius nesėkmės baimių, į tikslą žingsniuoti bus daug lengviau.