Lietuvių kalbos žodynas žodžiui „gauja“ yra negailestingas: „1. būrys, ruja (šunų, vilkų), 2. grupė (nenaudėlių, piktadarių)“. Bet pažiūrėkime į tai, kaip gauja elgiasi.
Gauja yra organizuota.
Gauja turi stipriai išreikštą bendro tapatumo jausmą.
Gaujos nariai yra lojalūs.
Gaujos nariai gerai supranta vienas kitą.
Gauja vieninga kaip muškietininkai – „visi už vieną, vienas už visus“.
Gauja turi aiškią simboliką (tatuiruotės, drabužiai, auksinės grandinės ir t.t.).
Pirmas atsakymas, kuris prašosi, yra tai, kad gauja yra labai stipriai hierarchizuota, t.y. gaujos vadas gali sau leisti viską, kiekvienas žino, kas kam paklūsta, kas už ką atsako. Vienas įspūdingiausių ir sukrečiančių gaujos formavimąsi ir gyvenimą piešiančių kūrinių – jau klasika tapęs William Golding filosofinis-alegorinis romanas „Musių valdovas“.
Antras aspektas, vienijantis gaują, yra išorės priešai. Esami ar menami. Gauja privalo kautis vardan savo išlikimo. Ir, priešingai, gaują vienija tikslai – jeigu ne prieš ką, tai vardan ko. Vertybės, nors ir nusileidžia „priešų“ spaudimui, visgi labai stipriai vienija.
O kaip su korporatyvine kultūra ir vidine komunikacija? Ji dažnai būna pernelyg mandagi ir atsargi. Ir todėl: nuobodi, šalta, neemocionali ir be polėkio. Kas esate skaitę knygas apie vidinę komunikaciją, matėte begales lentelių, grafikų, daug protingų tyrimų ir citatų.
Ar Jums neatrodo, kad vien žodis „komanda“ skamba prėskokai?  Lietuvoje pamėgtą terminą „tymbildingas“ greit žinos net pensininkai.  Suprantama, kad bet kurios organizacijos vadovo svajonė turėti pašonėje komandą, kuri veiktų sutartinai kaip laikrodis. Klišinis pasakymas „kad 1+1 būtų lygu 3, o ne 1,1“.
„Tymbildingo“ tikslas – suvienyti. Žinia, ką jis reiškia – „mes esame ne kolektyvas, mes esame komanda“, „mes galvoja apie vienas kitą“, „mes – kaip kumštis!“. Per „tymbildingą“, kuris dažniausiai vyksta savaitgalį ar penktadienį, visi pažaidžia žaidimus, pasprendžia uždavinius, o paskui – alaus, vyno, šašlykų, užkandžių. Tada ateina pirmadienį ir visi sugrįžta į realybę, į savo rutinas. Iki kito „tymbildingo“.
Reikia pripažinti, kad gaujos ir jų veikimo principai seniai išanalizuoti ir žinomi. Nieko čia naujo. Kai kurie principai jau dabar yra aktyviai taikomi.
Tačiau labai reta įmonė ar organizacija pritaiko pagrindinį principą, kuris gaują daro gauja – vidinės komunikacijos terminais kalbant, ji gyvena nuolatinio „tymbildingo“ sąlygomis. Nes ji patiria nuolatinį išbandymą ir priversta kovoti dėl savo išlikimo.
Sakote, kad tai – nesąmonė, nes verslo pasaulis nebenori būti hierarchizuotu, nes žmonės yra demokratiški, tolerantiški ir t.t.? Žmonėms reikia saugumo?
Taip, tas tiesa, tačiau „Ice Bucket Challenge“ istorija parodė, kad žmonėms patinka iššūkiai. Begalė pavyzdžių rodo, kad žmonėms patinka būti kitokiems. Jie gali dirbti naktimis vardan vertybių. Jie nori pakeisti pasaulį. Jeigu Jūsų organizacijoje tokių nėra, laikas nusisamdyti gerą darbuotojų samdos kompaniją, nes laikas pakeisti žmones.
O dabar apie toleranciją ir žodyną. Vadyba užsižaidė teisingais žodžiais, kurie neturi nieko įžeisti, sukelti negerų jausmų, jau nekalbant apie teisines pasekmes. Tai išvirto į nuvalkiotas, klišines frazes, kurios neveža, nesukelia jokių emocijų ir neskatina.
„It’s more fun to be a pirate than to join the navy“. Nežinia, ar ši citata priklauso Steve Jobs, bet dažnai siejama su jo asmeniu. Ir ji labai gerai parodo, kuo skiriasi gauja ir komanda.