Autorius
2016-ieji buvo labai įdomūs. Pasauliui, Lietuvai, mūsų agentūrai, visiems INK‘ams.
Mes dažnai prisėsdavome ant kelmo ir mąsliai stebėdavome įvykius, vis stengdamiesi pasidalinti įžvalgomis. Kai peržvelgi 2016-uosius, net nustembi – pernai publikuota 40 įrašų. Nuo akademiškų analizių bei filosofinių apmąstymų iki lengvų, trumpų ir taiklių brūkštelėjimų.
Jokia naujiena, kad Lietuvoje vis aštrėja darbuotojų klausimas. Todėl įmonės vidinis gyvenimas, vidinė komunikacija ir darbuotojų motyvavimas buvo neįtikėtinai sėkmingos mūsų įrašų temos. Darėm interviu su „TEO“ bei „Omnitel“ apie jų komunikaciją susijungimo metu. Be to prisiminėm, kad dar romėnai kalbėjo apie „duoną ir žaidimus“, todėl mūsų Ilona iškėlė klausimą „Ar sužaidybinimas pakeis įmonės vidinę komunikaciją?“, tačiau Giedrė sako, kad vidinių laikraščių darbuotojai neskaito, nes jie tiesiog… neįdomiai parašyti. Ir dar primena, kad „Niekas labiau nevienija kompanijos nei bendras tikslas“. Atrodo, tai taip paprasta, bet verslas tai pamiršta. Vėl ir vėl.
Jeigu nutiks taip, kad reikalai eis vis blogyn, netgi pajusite bankroto dvelksmą, paskaitykite apie Giedrės atrastą kompaniją, kuri išvengė bankroto ir suklestėjo. Pakeisdama požiūrį. Iš pradžių imkitės pirmos įrašo dalies, o paskui – ir antros. O tada būtinai atsipalaiduokite ir svajokite, nes kol kas su svajonėmis ir kūrybiškumu pas mus bėda – lyg sprogstantis burbulas.
Ir baigiant vidinės komunikacijos temą negalima nepaminėti įrašo apie jausmus: „Suburk iš mūsų gaują“ arba tas jausmas, kai rankose laikai apdovanojimą“.
Patekti į žiniasklaidą yra daugelio verslo įmonių svajonė. Bene sunkiausia tai padaryti per Kalėdas, kai žiniasklaida tiesiog perkrauta reklama ir informacija, bet Jolita turi savų receptų kaip patekti į žiniasklaidos Kalėdų karavaną ir kaip savo išnaudoti įnoringąsias įžymybes, kurios gali duoti didelį postūmį komunikacijai. O Mantas įspėja, kad norintys didžiulio „bum“ turi rimtai pasiruošti, jeigu nori išvengti nesėkmės ir nelikti prie suskilusios geldos.
Mes labai rimtai apsvarstėme ir klausimą: o kas būtų, jeigu neliktų žiniasklaidos?
Bet ir nekomunikavimas kartais irgi yra komunikacija. Taip nutiko su vienu į INK elektroninio pašto dėžutę atėjusiu automatiniu laišku, kuriame buvo nurodyta: „šiuo metu atlieku karinę tarnybą, todėl negaliu Jums atsakyti“. Puiki proga didelio susidomėjimo sulaukusiam įrašui, kaip organizacija gali sustiprinti savo reputaciją.
Bet komunikaciją reikia planuoti. Vytautas ragina net pasitelkti į pagalbą vaikiškus klausimus, tačiau šiukštu nebūti komunikacijos mizantropais, nes iš to nieko gero nebus. Bent jau nereikėtų vengti rožinio dramblio komunikacijoje.
Mantas rekomenduoja pamąstyti apie turinio projektus, tačiau prieš tai teks išspręsti lygtį su trimis nežinomaisiais. Bet per ilgai netrypčiokite ir nedvejokite, nes Kotryna įspėja: nekalbate Jūs – kalba barbės ir kiti „no-name‘ai“. Taip pat nebūkite perdėm protingi komunikuodami, nes susidursite su eksperto prakeiksmu.
Ir išvis, gyvename permainų laikais: bankai rengia maratonus, o aukštakulnius ant podiumo pakeitė sportbačiai. Aistė sako, kad taip ir turi būti.
Kol „INK agency“ socialinės žiniasklaidos skyrius dar nebuvo išėjęs iš namų ir dar nebuvo įkūręs geriausios socialinės žiniasklaidos agentūros Lietuvoje, kurią pavadino „bigNow“, jie pernai driokstelėjo keletą puikių įrašų.
Manote, kad neįmanoma prarasti pinigų „Facebook‘e“? Naivuoliai J. Bet Jarūnė žino, ką daryti. Beje, „Adidas“ ir „Walmart“ ir kitos bendrovės turi nustatę rimtas taisykles savo darbuotojams, kaip jie gali/negali elgtis socialiniuose tinkluose. Pravartu susipažinti.
Ir kas pasakė, kad Lietuvoje per daug švenčių?
Apie komunikaciją rimtai
Mums kelia susirūpinimą, kai bandoma komunikaciją apibrėžti tik per dirgiklių teoriją. Nes ji yra ribota ir visiškai neatskleidžia komunikacijos sielos ir prasmės.
Vienu metu net pasitelkėme matematiką – pasėdėjome ir pabandėme sukurti komunikacijos formulę. Žinote, kokia ji? S = k(K + R*t). Jeigu ši formulė per sudėtinga, galite pasinaudoti bent keliais būdais apskaičiuoti, kiek turėtumėte investuoti į komunikaciją – kad konkurentai neaplenktų arba, priešingai, neperinvestuotumėte. Ir nereikia bandyti būti maksimaliai objektyviais, nes naujasis šių laikų objektyvumas yra nuoširdus vertybinis šališkumas. Žodį „nuoširdumas“ reikėtų užrašyti didžiosiomis raidėmis ir dar pabraukti.
Apskritai, komunikacija ir žmonių mąstymas pilni paradoksų. Žmonėms patinka nuoseklūs, bet nebūtinai geri žmonės. Nors mes vadinamės homo sapiens, t.y. protingaisiais, įrodyta, kad priimant sprendimus mūsų galvose emocijos nužudo logiką.
Beje, o ką Jūs darytumėte, jeigu prie Jūsų organizacijos durų atsistotų žmonės su plakatais?
Komunikatoriaus gyvenimas nėra lengvas. Ir pirmiausia prasideda nuo asistento pozicijos. Tačiau Evelina pasakoja ne apie asistento kasdienybę – ji žino, kas yra super asistentas. Neišvengiamai teks išeiti pranešimo žiniasklaidai rengimo pradžiamokslį. Iš lovos bandyti išversti millennial kartą. Mandagybės ir dirbtinės šypsenos nepadės, teks realiai rasti sprendimus. Ir anksčiau ar vėliau idėjų pritrūks. Bet Kamilė žino, ką daryti tokiu atveju. Eglė – taip pat.
Jeigu dirbsite sunkiai ir atkakliai, Jūsų akcijos komunikacijos profesionalų biržoje neabejotinai pabrangs. Tačiau po poros dešimtmečių jaunesni gali pradėti diskutuoti, ar nesate per senas komunikacijai, ar komunikacijoje yra vietos senukams. Galbūt tada jau nebereikės rengti bryfų, bet visada galėsite pasigirti, kad žinote, kaip jį parengti. Ypač, jeigu perskaitysite Manto patarimus.
Rašyti įdomiai ir nuolat nėra lengva. Bet mes, INKiečiai, galvojame ir kovojame. Už Jus, save ir mus visus. Už tai, kad visi tobulėtume ir dar geriau pažintume komunikacijos pasaulį. Kol kas idėjų turime daugiau nei reikia.
Ir pabaigai citata iš šio ypatingo mūsų Kotrynos filosofinio diskurso apie kasdienybės nuobodulį ir jo keliamas mažas-dideles bėdas: „Kūrybiniame darbe, kaip ir bet kur kitur, gausu rutinos ir idėjinių seklumų. Tenka susidurti su kartotėmis ir vis ieškoti naujų kampų bei prieigų. Todėl tik pakeitę savo kasdienybės „kaip?“, galime turiningai atsakyti, kaip parašyti tekstą, kaip naujai pateikti informaciją, kaip suorganizuoti naują renginį ar sukurti kiek kitokią veiklos strategiją“.