Neretai manoma, kad norint pritraukti dėmesį, išlikti įdomiam būtina apie save kuo daugiau pasakyti, atskleisti visas kortas ir publikai save pateikti kaip atvirą knygą.
Vis tik kartais pasirenkama tokia komunikacijos taktika, kai paslapties šydas, sąmoningas tikrosios tapatybės slėpimas ar kaukė, verčianti spėlioti, kas po ja slepiasi, tampa neatsiejama identiteto dalimi. Toks paslaptingumas asmeniui, projektui ar reiškiniui gali padėti išlikti dėmesio centre ir įtraukti smalsuolius kartais net ir į kelis dešimtmečius trunkantį vaizduotę audrinantį detektyvą, bandant išsiaiškinti, kas gi iš tiesų slypi po vienu ar kitu vardu.
Populiariojoje kultūroje apstupavyzdžių, kai anonimiškumas tampa neatsiejama identiteto dalimi. Sukurta begalė teorijų ieškant atsakymo, kas gi iš tiesų yra žymusis gatvės menininkas Banksy. Interneto diskusijų ir naujienų svetainėse iki šiol nerimsta svarstymai ir „įrodymų“ paieškos bandant nustatyti tikrąją Satoshi Nakamoto vardu prisistatančio bitcoino kriptovaliutos kūrėjo tapatybę.
Panašūs klausimai net keletą dešimtmečių nedavė ramybės ir kultine laikomos amerikiečių grupės „The Residents“ gerbėjams. Septintojo dešimtmečio pabaigoje JAV susikūrusią grupę tikriausiai galima laikyti viena iš pirmųjų taip sėkmingai panaudojusių anonimiškumo taktiką savo viešajam įvaizdžiui formuoti.
Be abejo, kone pusę šimto metų grupė išliko populiari toli gražu ne tik dėl savo narių identiteto slėpimo, bet pirmiausiai dėl visuomet stulbinančios, į jokius rėmus neįspraudžiamos kūrybos. Vis dėlto nuolatinės gerbėjų bei muzikos žurnalistų spėlionės ir bandymai išsiaiškinti, kas gi iš tiesų yra šios daugybę žmonių ir muzikantų visame pasaulyje įkvėpusios kūrybos autoriai, neabejotinai prisidėjo prie neslopstančio susidomėjimo „The Residents“. Be to, anonimiškumas konceptualiai dera prie grupės saviraiškos, kuri dažnai stebina siurrealistiniais dainų tekstais ir muzika bei kandžia įvairių visuomenės ir kultūros reiškinių kritika.
Gyvų pasirodymų metu „The Residents“ savo veidus slėpdavo po kaukėmis, žymiausia kurių – grupės simboliu tapęs cilindro skrybėle pasidabinęs akies obuolys. Tuo metu grupės išleistuose albumuose kaip muzikos prodiuseris paprasčiausiai nurodoma „The Cryptic Corporation“.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje „The Residents“ tampant viena žymiausių Amerikos avangardinių grupių, gerbėjų smalsumas ir noras praskleisti anonimiškumo skraistę vis labiau augo. Sukurta ne viena teorija, bandant atspėti tikrąsias „The Residents“ narių tapatybes. Bene įdomiausia jų – po paslaptingosiomis kaukėmis slepiasi ne kas kitas, o patys „The Beatles“. Tokius gandus pakurstė bitlų „Meet The Beatles!“ albumo viršelį parodijuojantis ir panašiu pavadinimu į jį apeliuojantis rezidentų „Meet The Residents!“
Ilgainiui muzikos bendruomenė ėmė kelti daug realistiškesnes versijas, o „The Residents“ veikla besidominčiųjų akys vis dažniau krypo į jau minėtą „The Cryptic Corporation“. Po šiuo vardu dirbę Homer Flynn, Hardy W. Fox ir vėliau pasitraukęs Jay Clem ne tik rūpinosi visais grupės reikalais, bet ir jos narių, žinomų kaip Randis, Čakas ir Bobas, vardu bendravo su žiniasklaida, dalijo interviu. Nors grupės vadybos komanda neigė bet kokias sąsajas su „The Residents“ kūryba, tačiau būtent šie žmonės veikiai tapo pagrindiniais „įtariamaisiais“.
Ženklų, rodančių, kad Flynn’as ir Fox’as vienaip ar kitaip yra susiję su grupės kūryba, vis daugėjo, o jau mūsų laikais interneto sekliai išsiaiškino, kad JAV atlikėjų teisių apsaugos organizacijos, panašios į mūsiškę LATGA, duomenų bazėje būtent šiedu žmonės registruoti kaip visų „The Residents“ dainų kompozitoriai.
Galiausiai abejonių nebeliko, kai praėjusiais metais Hardy Fox’as prisipažino visus tuos metus buvęs pagrindiniu „The Residents“ kompozitoriumi ir prodiuseriu – Čaku aka Charles’u Bobuck’u, 2015 m. pasitraukusiu iš grupės veiklos. Šių metų spalio 30 d. po sunkios ligos H. Fox’as mirė. Kartu su Homer’u Flynn’u jie greičiausiai ir sudarė grupės branduolį. Daugelį metų muzikos pasauliui ramybės nedavusi paslaptis pagaliau buvo atskleista, tačiau anonimiškumas turbūt visuomet išliks svarbia „The Residents“ įvaizdžio ir kūrybos dalimi.
Visais amžiais žmones traukė paslaptys ir intrigos, todėl anonimiškumas, kryptingas ir sąmoningas į viešumą skleidžiamos informacijos ribojimas kartais gali būti išties efektyvi komunikacijos taktika. Publika, neturėdama galimybės kapstytis po asmeninį „The Residents“ narių gyvenimą, daugiau dėmesio skyrė grupės kūrybai, ir tai padėjo „The Residents“ vardą įrašyti į muzikos istoriją.
Nors šiais laikais gali atrodyti, kad geriausias būdas išgarsėti yra veržtis į kuo ryškesnę prožektorių šviesą, tačiau išlikti įdomiam galima ir paliekant vietos žmonių fantaziją kurstančiai nežinomybei.
