Blic apžvalga: kas naujo skaitmeniniame pasaulyje?

Prieš kelis metus prarasto pasaulio lyderio titulo susigrąžinti neskubame – remiantis įvairiais tyrimais, pagal interneto greičius tarp pasaulio šalių Lietuva neišlipa iš trečiojo dešimtuko.

Šią ir eilę kitų vertingų išvadų padarėme nagrinėdami praėjusį mėnesį agentūros „We Are Social“ ir socialinių medijų valdymo platformos „Hootsuite“ rengiamą kasmetinę interneto, mobiliųjų įrenginių, socialinių tinklų ir elektroninės komercijos tyrimo atnaujintą ataskaitą. Taupydami jūsų laiką palyginome pasaulio rodiklius su to paties tyrimo 2021 metų sausio mėnesį publikuotais Lietuvos duomenimis ir dalijamės įžvalgomis bei labiausiai dėmesį atkreipusiais faktais.

Interneto greitis

Šiandien fiksuoto interneto greičiu lenkiame pasaulio vidurkį (127 prieš 107 Mbps), mobilaus interneto – keliais Mbps atsiliekame, tačiau pagal interneto greičių kasmetinį augimą esame lenkiami labai stipriai. Pasaulyje vidutinė fiksuoto interneto sparta auga 1,5x, o mobilaus interneto – net 7x greičiau nei Lietuvoje.
Aukščiausias pozicijas interneto greičių lenktynėse užima tokios šalys kaip JAE, Monakas, Pietų Korėja, Singapūras ir Honkongas. Tačiau faktas, kad 4 vietą pasaulyje pagal vidutinį fiksuoto interneto greitį užima Rumunija (220 Mbps), suteikia šiokių tokių vilčių.
Ką tai reiškia? Esame toje lygoje, kur interneto greitis nebeturi didelės įtakos vartotojų naršymo įpročiams ir patirčiai. Tačiau turime susitaikyti, kad mūsų internetui reikia naujų gūsių, kad galėtume vėl didžiuotis jo išskirtinumu.

Mobile vs. Desktop

Kol kas skiriamės nuo pasaulio ir pagal interneto vartojimo įpročius. Naršymas internete naudojant mobiliuosius įrenginius pasaulyje perkopė medianą dar 2017 metais ir šių metų liepos duomenimis sudaro daugiau nei 55 %. Tuo metu Lietuvoje mobiliųjų įrenginių naudotojai vis dar suvartoja vos daugiau trečdalio viso duomenų srauto.
Ką tai reiškia? Išskyrus specifines auditorijos dalis, kaip vadinamoji „Z karta“ ar mobiliųjų žaidimų fanai, Lietuvoje dominuoja desktop vartotojų srautas. Kita vertus, naršančių iš mobiliųjų įrenginių dalis yra per didelė, kad ją būtų galima ignoruoti, pavyzdžiui, kuriant interneto svetainių dizainą, turinį ar optimizuojant vartotojų patirtį jose.

Lankomiausios svetainės

17 iš 20-ties Lietuvos gyventojų dažniausiai lankomų interneto svetainių gyvena iš trečiųjų šalių reklamos. Tarp jų ir pasauliniai gigantai, kaip „Google“ ir „Facebook“, ir vietiniai naujienų portalai, ir elektroniniai mokyklų dienynai, ir „Pornhub“. Pastarasis, beje, turi platų reklamos inventorių, lanksčias reklamos nukreipimo (pasaulyje dar kitaip vadinamo „targeting“) galimybes ir Lietuvoje nėra perkrautas reklamos. Neklauskite, iš kur žinau.
Ką tai reiškia? Jeigu tai neprieštarauja jūsų prekių ženklo politikai ir asmeniniams nusistatymams, jums atsivertų nauji, „netriukšmingi“ reklamos kanalai, pavyzdžiui, portalai suaugusiems, pasiekiami per „Traffic Junky“ platformą.

Socialiniai tinklai

Anot „Facebook“, potencialus Lietuvos gyventojų pasiekiamumas šiame tinkle sudaro 72,9 %. Palyginimui, visais socialiniais tinklais kartu sudėjus vidutiniškai naudojasi tik 56,8 % pasaulio gyventojų. „Instagram“ yra mažiau populiarus, tačiau ir jo naudojimo vidurkiu lenkiame pasaulį beveik 1,5x (33,0% prieš 22,6%). Aišku, vertinant šiuos rodiklius reikia turėti mintyje, kad „Facebook“, „Instagram“, „Facebook Messenger“ ir daugybė kitų pasaulinių socialinių tinklų yra blokuojami Kinijoje.
Sakysite, jog registruotų vartotojų skaičius nereiškia aktyvaus naudojimo ir būsite visiškai teisūs. Todėl palyginkime ir įsitraukimo rodiklius:
Lietuvos vartotojai vidutiniškai palieka po 15 patiktukų (pasaulyje žinomų, kaip „like“, pasaulio vidurkis – 11) ir parašo po 4 komentarus (pasaulio vidurkis – 5) po „Facebook“ įrašais, o reklaminius skelbimus paspaudžia net 22 kartus per mėnesį, kai pasaulyje vidutiniškas šis skaičius yra 12.
Ką tai reiškia? Jeigu jums atrodo, kad „Facebook“ Lietuvoje niekas nebesinaudoja, ir svarstote mažinti ar visai nutraukti komunikacija šiame tinkle, pagalvokite dar kartą.

Nauji „socialiniai tinklai“

Nesijaudinkite, jūs nieko nepraleidote – po „TikTok“ šūvio naujų fenomenaliai išpopuliarėjusių socialinių tinklų neatsirado. Tačiau keičiantis vartotojų įpročiams ir prie jų prisitaikant technologijų pasiūlai, išlieka pasaulinė tendencija, kai greitųjų žinučių siuntimo platformos virsta naujais, visaverčiais socialiniais tinklais. „Telegram“ platforma vartotojų skaičiumi lenkia „Pinterest“ ir „Twitter“ tinklus, o „Facebook Messenger“ ir „WhatsApp“ vartotojų skaičiai yra beveik 1,5x ir 3x (atitinkamai) didesni nei minėto „TikTok“.
Ką tai reiškia? Dar nevėlu būti viena pirmųjų Lietuvos įmonių, savo tikslinę auditoriją pasiekusių naujais, neįprastais kanalais.

Saugumas

Apie trečdalį visų pasaulio interneto vartotojų yra susirūpinę dėl savo duomenų saugumo internete. Pastebima tiesioginė šio rodiklio priklausomybė nuo vartotojų amžiaus, tačiau mažiausiai dėl interneto svetainėms patikėtos asmeninės informacijos jaudinasi ne patys jauniausi, o 25-34 metų vartotojai.
Ką tai reiškia? Nepaisant didelio susirūpinimo saugumu, naudojamų įrenginių, kaupiančių informaciją apie vartotojų sveikatą, namų ūkius, pirkimo įpročius ir kitus duomenis, tik daugėja, o kartu didėja ir paklausa online saugumo sprendimams, tokiems kaip VPN ar „proxy“ produktams.

Žaidimai

Bent 85% visų pasaulio interneto vartotojų, kurių amžius yra nuo 16 iki 64 metų, žaidžia vaizdo žaidimus. Visose amžiaus kategorijose nuo 16 iki 44 metų žaidžiančių vartotojų dalis drastiškai nesiskiria. Populiariausias žaidimų įrenginys – išmanusis telefonas, stipriai pralenkiantis artimiausią konkurentą – nešiojamąjį ar stacionarų kompiuterį (70,6% prieš 40,1%).
Ką tai reiškia? Galima daryti prielaidą, jog dažnas žaidėjas – paprasčiausiai nuobodžiaujantis žmogus. Ir bandyti vietoje žaidimo pakviesti jį, pavyzdžiui, panaršyti jūsų elektroninėje parduotuvėje.
Vaizdo žaidimai pagal įrenginius

Reklamos kainos

Pasaulyje per metus (nuo 2020 m. II ketv. iki 2021 m. II ketv.) vidutinė mokamos reklamos paieškos rezultatuose paspaudimo kaina (CPC) išaugo beveik trečdaliu, o vidutinė tūkstančio reklamos parodymų (CPM) socialiniuose tinkluose kaina – išaugo net 42%. Pagal kasmetinį išlaidų digital reklamai augimą Lietuva neišsiskiria iš kitų pasaulio šalių, kur vidutinis išlaidų prieaugis sudaro apie +12% per metus.
Ką tai reiškia? Ruošiant 2022 metų rinkodaros strategiją planuokite didesnius biudžetus ir/arba įtraukite naujus, vartotojams dar neįprastus reklamos kanalus.

Ir pabaigai – trumpas mūsų reziumė. Nors kiek lėčiau keičiame naršymo įpročius, daugeliu rodiklių neatsiliekame nuo pasaulio – aktyviai naudojamės jau įprastais tapusiais socialiniais tinklais ir lengvai įsisaviname naujus. Be to, žaidžiame žaidimus, perkame online, įsirengiame protingus namus, lankomės suaugusiems skirtose interneto svetainėse. Žodžiu, norėdami pasipuikuoti prieš užsieniečius, pavartykite „The Global State of Digital“ ar bet kokio kito tyrimo aktualią ataskaitą – neabejojame, kad rasite tvirtesnių argumentų ir neteks raudonuoti dėl pasenusių duomenų.

Gauk naujienas pirmas!

Stebime komunikacijos pasaulio naujienas ir tendencijas. Visa tai pakuojame į mūsų naujienlaiškį. Nori jį gauti? Įrašyk savo el. pašto adresą. Kitkuo pasirūpins INK‘ai.

    Tai įvyko – INK naujienlaiškis jau žino kelią iki tavo pašto dėžutės. Ačiū! Geri darbai grįžta gerais laiškais.

    Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. „cookies“). Paspaudę mygtuką „sutinku“, patvirtinsite savo sutikimą.