Daug šimtmečių buvo laikomasi principo, kad, norint kontroliuoti informaciją, reikia kontroliuoti kanalus ir turinį. Priemonės visiems žinomos – pradedant cenzūra ir baigiant televizijų, spaudos įsigijimu. Paprasta ir aišku.
Tačiau šiandien taip lengvai išsisukti nepavyks. Internetas, blogai ir socialinė žiniasklaida viską pakeitė iš esmės – kanalai nekontroliuojami, visi kalba kas ką nori ir yra daugybė žmonių, kurie jų klauso. Tikras košmaras komunikatoriams. Kaip gali papasakoti savo organizacijos istoriją ir pateikti naujienas, jeigu tuoj koks nors blogeris gali trinktelėti, kad maža nepasirodys?
Tokia situacija gali sukelti bejėgiškumo jausmą ir nuvesti prie minties – kadangi negaliu kontroliuoti, reikia visiškai nieko nedaryti. Bet toks užsisklendimas yra iliuzija – apie Jus vis tiek bus rašoma.
Naujasis kontrolės būdas yra elgtis priešingai: „Šiais laikais komunikacijos kontrolė nėra informacijos ribojimas, bet priešingai – jos generavimas“. Tai reiškia, kad:
–          Komunikacijoje nėra vakuumo – jeigu įmonė nieko nesako, už ją tai padarys kiti (žurnalistai, blogeriai, darbuotojai, pikti arba laimingi klientai);
–          Kuo daugiau įmonė sukurs turinio ir „išmes jį į eterį“, tuo mažiau bus informacijos, kurią sukūrė kiti;
–          Pati kurdama turinį, įmonė iš anksto formuoja visuomenės nuomonę apie save ir tokiu būdu ją kontroliuoja.
„Turinys = naujasis karalius“ – šią tezę girdėjome visi.
Šiuo dėsniu, beje, pasinaudojo a.a. Steve Jobs, kuris pats paprašė, kad patyręs biografijų autorius Walteris Isaacsonas parašytų ir jo biografiją: „I wanted my kids to know me”
W.Isaacsonas, kaip jis pats rašo, sutiko, bet pareikalavo kūrybos laisvės ir ją gavo. „Apple“ įkūrėjo biografija nėra saldi, taigi nekyla abejonių, kad ji yra pakankamai objektyvi, žinoma, kiek tai įmanoma, kai rašoma knyga apie tokią spalvingą asmenybę.
Bet kodėl S.Jobsui to reikėjo? Žmogus, kuris tiesiog paranojiškai siekė versle viską kontroliuoti, pats paprašė parašyti apie jį knygą, suteikdamas visišką laisvę autoriui?
Žinia, S.Jobsas nebuvo kvailas žmogus ir puikiai suprato, kad anksčiau ar vėliau apie jį bus parašyta knyga, todėl geriau jau pasirūpinti, kad ji būtų maksimaliai teisinga ir jam priimtina, pasikalbėti su autoriumi, duoti jam interviu ir viską paaiškinti, o ne palikti šio proceso savieigai.
Taigi, suteikdamas laisvę kūrėjui S.Jobsas pasiekė savo – kontrolės, kokia tik ji buvo įmanoma šiomis aplinkybėmis.
Įrašas skelbtas www.dansu.lt