Mūsų nuomone, reikia ir net labiau nei Jūs manote. Ši knyga, „The Power of Habit. Why we do what we do and how to change“, nėra fundamentali ir akademinė, o daugiau anglosaksiškos verslo knygų kultūros atstovė – žiupsnelis teorijos, daug pavyzdžių, užuominų į praktišką pritaikomumą.
Pirma dalis skirta individų įpročiams, parodoma, kaip veikia mąstymas. Dirgikliai, apdovanojimai, socialinis spaudimas (aprašomas linksmas eksperimentas su beždžionėmis, bananais ir vandens srove). Jeigu imtume tik šią knygos dalį, puikiai suprastume, kodėl tradicinės visuomenės informavimo kampanijos, siekiant priversti žmones atsisakyti žalingų įpročių, yra paprasčiausias pinigų švaistymas.
Antra dalis kalba apie organizacijų įpročius. Jeigu pirmąją dalį pravartu skaityti tiems, kurie nori plėsti akiratį, antroji privaloma visiems komunikatoriams, kurie bent šiek tiek susiduria su įmonės vidine komunikacija. Ir žinoma, įmonių vadovams.
Pagal nutylėjimą šiuolaikinės įmonės vidinės komunikacijos ir įmonės kultūros kertiniais akmenimis tampa idėjos, tinkančios net kuriai bendrovei: „atvirumas“, „iniciatyvumas“, „atsakingumas“, „komandinis darbas“ ir t.t. Taip, jos reikalingos, bet paskaitykite knygą ir pažiūrėkite, kas nutiko su aliuminio pramonės gigantu „Alcoa“, kuriam vadovauti pradėjęs P.O‘Neill pasakė, kad pagrindinis jo tikslas – darbuotojų saugumas (beje, iškart po šio pareiškimo akcijas pardavęs investuotojas vėliau prisipažino padaręs vieną didžiausių klaidų savo profesiniame gyvenime).
Taigi, įpročiai yra svarbu. Jie yra automatizuoti veiksmai ar jų sekos. Nes jie taupo žmonių laiką (paprastas pavyzdys yra automobilio vairavimas, kai žmogus automatiškai spaudžia sankabą prieš perjungiant pavarą ir pan.). Pakeisk įprotį ir pakeisi elgseną. O kintantis elgesys keičia ir nuostatas (tuo abejojantys paskaitykite David G.Myers).