Šiais skaitmeniniais interneto laikais sėdėdami namuose galime tapti bet kuo.
Neišeidami į lauką galime sukurti renginį, tapti garsiausio restorano savininku ar geidžiamiausiu nauju dizaineriu. Fake it ‘til you make it – šiandien moko virtuali realybė ir sukuria iliuziją, jog nieko nėra neįgyvendinamo. Kaip rodo kelių drąsuolių pavyzdys, komunikacija gali išpopuliarinti ir tai, kas net neegzistuoja. O tada sukelti laviną abejonių – kiek realybių, kuriomis žaviuosi, išties egzistuoja?
Dar 2017-aisiais tinklaraštininkas Oobah Butleris vaikštinėdamas po vietinį turgų nustebo, kiek daug padirbtų prekės ženklų ten parduodama: Pierre Klein, Cuggi, Lewis Vooton. Labiausiai jį nustebinęs produktas – Georgio Peviani džinsai, išsiskyrę itališkai skambančiu pavadinimu ir nežinoma kilme. Oobah nusprendė – turguje įsikūrusiam prekės ženklui galima atnešti neregėtą šlovę, tad pasirinko paprastą kelio į žvaigždes strategiją:
1. Sukurti interneto svetainę – jam užteko išsipirkti domeną georgiopeviani.com.
2. Pasigaminti vizitinių kortelių, kurios būtų naudojamos kaip atsvara tapatybei patvirtinti.
3. Nukeliauti į Paryžių su keliais savo produktais.
Butleris visiškai nežinojo mados industrijos užkulisių, tačiau, pasitelkęs gerą komunikaciją, sugebėjo patekti į tris dizainerių šou, susipažinti su garsiais influenceriais, o keletą žinomų modelių net įtikino pasimatuoti savus neva-garsaus-dizainerio džinsus. Renginiuose pateikęs vizitinę ir prisistatęs kaip naujai kylančio Jungtinės Karalystės prekės ženklo savininkas, vaikinas buvo priimtas su didžiuliu susidomėjimu ir tapo mados industrijos dalimi. Tiek dizaineriai, tiek nuomonės formuotojai žavėjosi vaikino kuriamais produktais ir drąsa. Oobah tikslas buvo parodyti, kaip lengva suvaidinti tai, ko nėra – jis pristatė pigią prekę kaip aukšto lygio dizainerio produktą. Dėmesys buvo skirtas ne džinsams, o pačiai prekės ženklo žinutei – nauja, revoliucinga ir nematyta.
Tais pačiais 2017-aisiais garsus verslininkas Billy McFarlandas sukūrė unikalią mobiliąją programą, kuria kiekvienas žmogus galėjo užsisakyti garsų dainininką vakarėliui, gimtadieniui ar net vestuvėms. Po daugelio sėkmingų prezentacijų kartu su verslo partneriais jie nusipirko Pablo Eskobaro salą Bahamose ir nusprendė joje surengti patį prabangiausią festivalį pasaulyje Fyre, kuriame reklamuotų tokio paties pavadinimo programėlę.
Viskas prasidėjo nuo komunikacijos su 400 nuomonės formuotojų, tarp kurių buvo supermodeliai Bella Hadid, Kendall Jenner ir Hailey Baldwin. Multimilijoninė kampanija buvo visiškai paprasta: nuomonės formuotojai dalijosi nuotrauka – oranžiniu kvadratu – ir nuoroda į festivalį. Šie dalykai nesuteikė jokios informacijos apie renginį, jo datą ir vietą, tačiau privertė visus eiti iš proto ir išleisti 800 tūkst. dolerių vien tik dėl žvaigždžių daromos įtakos. Prašmatnios palapinės, jachtos ir aukščiausio lygio aptarnavimas – tai buvo žadama visiems dalyviams.
Nors kampanijos metu buvo galima įžvelgti daug abejonių keliančių ženklų, tačiau žmonės buvo papirkti idėjos apie vieną kartą gyvenime vykstantį vakarėlį. Galiausiai išaušo momentas, kai atvykę žmonės ėmė suprasti, jog visi pažadai buvo visiškas melas – skelbti atlikėjai nebuvo girdėję apie vykstantį renginį, o vilos, kuriose turėjo miegoti žmonės, buvo palapinės, baldai dar gulėjo dėžėse nesurinkti. Taip pat socialinėje erdvėje pirmieji svečiai pasidalijo festivalio meniu – duona su sūriu, nė iš tolo neprimenančių aukščiausios klasės. Galiausiai Fyre iškilo spaudoje kaip iliuzija, apipinta melu ir neegzistuojančiais dalykais su daug iššvaistytų investuotojų ir dalyvių pinigų.
Štai kaip lengvai gali papirkti iliuzijų sukurtos idėjos. Pasirodo, prabangos skonį suteikti gali ir įvaizdis, neturintis nieko bendra su realybe. Visi nuopelnai jį formuojant šiuo atveju atitenka stipriai komunikacijai. Kita vertus, gerokai peržengus ribas indėlis grįžta su kaupu. Bet ne visada geriausiomis vartotojų emocijomis.
