Pasaulyje vieni keliauja apie ketvirtadalis visų keliautojų. Pastebima, kad moterys kur kas dažniau negu vyrai renkasi keliauti vienos. Šių metų „Booking“ duomenimis, net 59 proc. svetainėje užsiregistravusių moterų nurodė, kad per ateinančius metus ketina pakeliauti be antrųjų pusių, draugų ar giminių. Prieš kelerius metus vieno JAV universiteto psichologijos studentai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad daugiau nei 70 proc. respondentų po kelių dienų solo atostogų jautėsi kur kas labiau pailsėję nei tie, kurie vyko su antrąja puse ar draugų kompanija.
Anksčiau pati itin skeptiškai žiūrėdavau į žmones, mėgstančius keliauti po vieną, ir susimąstydavau: su kuo jie pasidalina įspūdžiais? Ar nesijaučia vieniši? Vis dėlto vėliau asmeniškai įsitikinau, kad buvimas vienumoje gali būti ne tik raminantis, bet visiškai mintis ir emocijas atkuriantis potyris, kuris ne tik leidžia atitrūkti nuo kasdienybės, bet ir atveria duris kūrybiškumui.

Dėl šios priežasties šią vasarą ir aš nusprendžiau patirti solo kelionės žavesį ir susikrovusi lagaminą bei palikusi visus kasdienius rūpesčius išdūmiau kelioms dienoms į muziejumi po atviru dangumi vadinamą Maltą. Prisipažinsiu, iš pradžių buvo baisu – nors tai nebuvo mano pirmas vizitas šioje Viduržemio jūros saloje, o pasirinkta kryptis ir šiaip buvo dėkinga, nes visą laiką galima praleisti paplūdimyje ir nesirūpinti jokia papildoma veikla, tačiau kelionės organizavimo, maršruto pasirinkimo ir kiti klausimai kėlė nerimą. Pasirodo, be reikalo, nes dabar apstu įvairiausių priemonių, padedančių tobulai susiplanuoti atostogas.
Nors Maltoje nėra didžiausių pasaulyje krioklių, įspūdingų architektūros paminklų ar kitų žadą atimančių turistinių objektų, tačiau ji ne mažiau mane pakerėjo savo gamta, senove alsuojančiais miesteliais, bažnyčių, koplyčių ir katedrų, puošiančių kiekvieną salos miestelį, gausybe, nepaprasto grožio uolų pakrantėmis, o labiausiai – maltiečių gebėjimu gyventi čia ir dabar. Bendraudama su vietiniais pamiršau visą likusį pasaulį ir atsidaviau jų neįtikėtino atsipalaidavimo ir optimistinio požiūrio į pasaulį sūkuriui. Ši patirtis liko visam gyvenimui ir, prisipažinsiu, sukėlė stiprią priklausomybę solo kelionėms.

Nuo ko pradėti, norint susiplanuoti tokią kelionę? Pirmiausia, žinoma, išgryninti savo norus, o tada – bilietų paieškos. Pati dažniausiai skrydžių ieškau tiesiogiai oro linijų svetainėse arba platformose („Skyscanner“, „Dohop“, „Skiddoo“), kurios padeda rasti geriausią variantą pagal individualius poreikius. Yra ir daugybė įvairių tokių svetainių kaip „Travel Free“ ar „Secret Flying“, kuriose galima rasti jau suplanuotų maršrutų. Kelionę suplanuoti taip pat gali padėti ir jau keliavusių žmonių istorijos, kurias galima perskaityti didžiausioje solo keliautojų interneto svetainėje, arba įvairios programėlės, pritaikytos vienišam klajūnui.
Jei vis dar pritrūktų drąsos susikrauti daiktus ir vienam keliauti, įkvėpimo galima pasisemti filmuose „Tracks“, „Wild“, „The Secret Life of Walter Mitty“, „The Way“, „Queen“ ar radus bendraminčių tam skirtose platformose.
Mano pirmoji solo kelionė buvo visai trumpa ir palyginti arti, tačiau lipti iš komforto zonos norėjosi mažais žingsneliais. Ruošdamasi į Maltą naudojausi „CouchSurfing“, didžiausiu tarptautiniu tinklu, jungiančiu keliautojus. Čia galima itin lengvai ir greitai rasti žmonių, kurie tave priims į savo namus pernakvoti ir dar duos patarimų, kurių nerasite jokiuose turistų informacijos centruose. Taip pat galima naudotis „Airbnb“ ir „Booking“ paslaugomis arba mažiau žinomu hotwire.com – ten viešbučiai išparduoda paskutines laisvas vietas gerokai mažesnėmis kainomis, tačiau tik sumokėjęs sužinai, į kurį konkrečiai viešbutį pateksi.

– Laiko ir streso valdymas
Ne paslaptis, kad kelionėse planai griūna nuolatos. Iškyla pačių įvairiausių netikėtumų, todėl tvarkytis su jais vienam tolimame krašte prireikia išradingumo. Vėluoja lėktuvas? Viešbutyje atmetė kreditinę kortelę? Telefonas išsikrovė, o artimiausia kavinė – nežinia kur? Būnant vienam tokios situacijos sutelkia dėmesį į sprendimą, o ne pačią problemą, todėl pagerina gebėjimą ją efektyviai išspręsti.

– Komunikabilumas ir diplomatiniai įgūdžiai
Bet kuris keliautojas žino – bendrauti su kitų kultūrų žmonėmis gali būti sudėtinga. Jei jums pavyks rasti kalbą su vietiniais gyventojais, tapsite geresni klausytojai ir kalbėtojai, o galbūt pagerinsite ir savo derybų įgūdžius. Be to, nemokant kalbos, galima iš anksto pasiruošti pagrindines frazes, kurių gali prireikti, ar pasitelkti fantaziją ir užrašyti, nupiešti ar kitaip pavaizduoti tai, ko ieškote, norite ar pageidaujate.

– Organizavimas ir planavimas
Kelionės organizavimo darbai reikalauja kruopštaus planavimo, pasirengimo ir biudžeto formavimo įgūdžių. Juk reikia atsižvelgti į daugybę dalykų – apgyvendinimą, maistą, transportą, saugumą ir pan. Šie įgūdžiai neabejotinai pravers bet kurioje profesinėje srityje.

– Lankstumas ir greita reakcija
Solo kelionė išmoko nuolat būti pasiruošusiems bet kokiems pokyčiams. Netikėtas likimo posūkis gali sugadinti visus planus ir tuomet tenka žaibiškai įjungti aukštesnę pavarą bei pereiti prie plano B. Maža to, visai tai daroma visiškai nepažįstamoje aplinkoje. Asmuo, kuris greitai prisitaiko prie skirtingų situacijų ir geba į jas adekvačiai reaguoti, ugdo lyderio savybes.
Būna dienų lyg tyčia, kai atrodo, kad viskas gyvenime yra blogai ir neišeina taip, kaip norėtųsi. Tomis „tyčinėmis“ dienomis manome esantys patys nelaimingiausi pasaulyje, todėl jeigu darbe užvaldė stresas, viskas slysta iš rankų, o galvoje verda tikra minčių ir emocijų raizgalynė, gal pats metas leistis į solo kelionę?