Verslas nuolat galvoja apie tai, kaip „patekti“ į žiniasklaidą, nes puikiai suvokia, kad tai jam gali suteikti teigiamą postūmį – pirks daugiau produktų ar prekių, įmonė taps geriau žinoma.
Jeigu manote, kad tai sudėtinga, labai klystate, tačiau pirmiausia turite tinkamai pasiruošti ir išmokti vieną labai svarbią pamoką – žiniasklaidai Jūs esate įdomus tiek, kiek Jūs esate įdomus ir aktualus skaitytojams, žiūrovams ar klausytojams. Deja, dažnai verslas nori kalbėti tik apie save ir apie sau įdomius dalykus. Kaip žinote, geriausias pašnekovas yra tas, kuris klausosi, o ne tas, kuris kalba.
Antras svarbus dalykas yra Jūsų sugebėjimai. Kiekvienas žmogus gali išmokti bendrauti su žiniasklaida, bet žymiai efektyviau nusisamdyti šios srities specialistus – bus greičiau, paprasčiau ir sėkmingiau.
Kaip manote, kodėl bet kuri žiniasklaida daug dėmesio skiria bankams, ir šios komercinės institucijos gauna neproporcingai didelį žiniasklaidos susidomėjimą lyginant su jų dydžiu? Nes be bankų šių laikų ekonomika praktiškai neišgyventų. O dar svarbiau, kad su bankais turi reikalų beveik visi gyventojai – kas laiko indėlį, o kas turi kortelės sąskaitoje šiek tiek pinigų.
Jeigu Jūs užsiimate batų prekyba, Jums nepasisekė. Nes batų parduotuvių daug, o ir su senais dar galima pavaikščioti – šiuolaikiniai batai nėra vyžos ar klumpės, per sezoną nesusidėvi.
Tačiau bet kuris verslas turi savo vaidmenį ekonomikoje, todėl tik nuo Jūsų kūrybiškumo priklauso, ar sugebėsite savo vaidmenį sureikšminti. Batų parduotuvės ir gamintojai imasi pasakoti apie kreivų-šleivų kojų problemą, pilnapadystę, aukštų kulniukų keliamą apokalipsę ir t.t.
Jeigu pažiūrėtume iš kito kampo, batai yra labai svarbu. Netgi svarbiau nei bankai, ar ne? Kam man tas bankas, jeigu vasario mėnesį kojos šąla trepsint suplyšusiais batais per sniegą.
Šis būdas yra vienas labiausiai verslo naudojamų – reikia dalinti patarimus, rodyti savo sugebėjimus, tapti naudingu, o kartu ir aktualiu bei pastebimu. Taip siekiama dviejų pagrindinių tikslų. Iš vienos pusės, taip verslas žmonių galvose savo vardą susieja su jiems aktualia informacija. Kai mes galvojame apie paskolas, dažniau pagalvosime apie SEB ar Swedbank dar ir dėl to, kad viešumoje nuolat girdime jų makroekonomikos ekspertų komentarus
Antras tikslas susijęs su pirmuoju – tas, kuris pataria, yra neišvengiamai protingesnis. O Jūs, žinoma, norėsite turėti reikalų su protingesniu ir galinčiu daugiau patarti, duoti.
Padarykite ką nors keisto. Žmonės (kurie, primenu, yra žiniasklaidos skaitytojai, žiūrovai ir klausytojai) yra iš prigimties smalsūs, juos traukia netikėti ir keisti dalykai.
Vienas klasikinių ir nusibodusių, tačiau garantuotai veikiančių pavyzdžių: nauja parduotuvė praneša, kad per atidarymą X plikų/nuogų pirkėjų galės nemokamai apsirengti už sumą iki 500 Lt. Garantuotai veiks.
Neseniai Kaune kilo skandalas, kad vienoje parduotuvėje pirkėjus aptarnavo pusnuogės pirkėjos. Visa Lietuva apie tai sužinojo.
Būtent dėl keistumo neblėsta Grūto sovietinių skulptūrų parko populiarumas. Atvažiuoja net iš tolimojo užsienio.
Guinness‘o rekordų knyga ne veltui susilaukė populiarumo – žmonės mėgsta kažko nuolat siekti, o pasiekę, kovoti dėl dar didesnio ar aukštesnio. Todėl verslas turi tą duoti ir mainais garantuotai gaus žiniasklaidos dėmesio.
Tik nedarykite visko banaliai. Didžiausia piramidė iš konservų dėžučių Lietuvoje, pastatyta viename prekybos centrų, skamba nepatraukliai, nes žurnalistai nėra kvaili ir puikiai suvokia, kad bandoma „pigiai prasisukti“.
O jeigu batų parduotuvė pristato didžiausią pasaulio batą? Ar dar geriau – batų porą, kuriais galbūt būtų avėjęs Guliveris, jeigu mes būtume Džonatano Svifto „liliputai“? Ne tik žurnalistai ateis, mokinukų ekskursijos užplūs.
Tai – įvykiai, kurių nebūtų buvę, jeigu ne kažkieno noras patekti į žiniasklaidą. Viskas prasidėjo maždaug prieš šimtmetį, kai Čikagoje vienam naujo restorano savininkui komunikacijos profesionalų pirmtakas pasiūlė ne standartinę reklamą, o surengti ištaigingą restorano atidarymą. Žiniasklaidos dėmesys tokiai naujovei viršijo lūkesčius. Dabar tai jau tampa įprastu dalyku ir dažniau derinamas su kitu būdu, kur panaudojama įžymybės galia. Lietuvoje dabar šis metodas puikiausiai klesti, o įvairūs žurnalai, interneto portalai ir TV laidos „lūžta“ nuo begalinių „foto-video įspūdžių“ iš madų šou, pristatymų, gimtadienių ir paminėjimų.
Tačiau pseudo įvykiai nėra tik įvykiai. Patogiausias būdas – susigalvoti specialią dieną. Gegužės 4-oji yra Šv. Florijono diena, kuri yra tapusi ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Bet čia rimta. Tačiau yra ir mažiau rimtų – Valentino diena, boso diena, Pasaulinė širdies diena. Arba Tarptautinė diena be dietų…
O kodėl nepaskelbus Tarptautinės aukštakulnių dienos? Arba sportinių batelių? Arba dienos be batų? Jeigu šią idėją suderinsite su „keistumu“, pridėsite įžymybių „padažui“, gausis ne patiekalas, o kulinarinis šedevras, kurį norės ragauti visa žiniasklaida.
Mes puikiai tai suvokiame. Jonas Valančiūnas po rungtynių savo prakaitu permirkusius marškinėlius gali dovanoti susižavėjusiems sirgaliams. Jeigu ant jų pasirašys, tai jų niekas net neplaus, o netgi įsirėmins ir pasikabins virš lovos. O štai mes, mirtingieji, savus prakaituotus marškinėlius dedame į skalbimo mašiną.
Tai ir yra esmė, kurią puikiai suvokia žiniasklaida. Duokite jai įžymybių, visa kita ji pasidarys pati. Vienas interneto portalas prieš kurį laiką mėgdavo kartoti: „jeigu garantuojate, kad Jūsų renginyje bus bent penki aukščiausio lygio Lietuvos įžymybės, mes ateisime ir be jokių pinigų reklamai“. „Aukščiausias lygis“ reiškia asmenis, kurie nuolat šmėžuoja tokiuose žurnaluos kaip „Žmonės“ ar „Stilius“ ir yra nuolatinėje taip vadinamoje „komunikacinėje apyvartoje“.
Išvardijau tik keletą būdų, nors jų yra begalė. Patyrę komunikacijos žmonės, ieškodami idėjų ir kurdami komunikacijos strategijas, remiasi gilesniais principais, susijusiais su žmonių mąstymo principais ir socialiniais reiškiniais. Šie būdai yra tik šių giluminių procesų išraiškos, kurių galima priskaičiuoti dešimtimis jeigu ne šimtais – kiekvienai situacijai ir užsakovui savas būdas patraukti žiniasklaidą.
Bet visada reikia prisiminti, kam Jūs tai darote. Patekimas į žiniasklaidą bet kokia kaina yra blogas sprendimas. Turime begalę pasaulinių pavyzdžių, kai muzikos ar kino industrijos žvaigždės skutasi plikai galvas, elgiasi skandalingai ir t.t. Tai leidžiama jiems, bet ne verslui. Verslas yra žymiai solidesnis, todėl reikia bet kurią idėją įvertinti vienu aspektu – o ką pagalvos esami ar potencialūs klientai?
