Negalima nepaminėti Kalėdų senelio, kurio ištakos siekia šv. Mikalojų (IV a.), tačiau manoma, kad  už jo šiuolaikinę išvaizdą turėtume būti dėkingi (ar dėkingi?) „Coca-cola“ korporacijai.

2. Istorijos, mitologija. Visi mes labai gerai žinome, kas yra Kalėdos, kodėl jos yra tokios, o ne kitokios. Pradedant religine (Jėzaus gimimu), baigiant mitinėmis (Laplandija, elniai, nykštukai, lipimas per kaminą ir t.t.) mitologija.

Visa tai nebūtų taip mums artima ir daranti didžiulę įtaką, jeigu šalia neegzistuotų mūsų suasmenintos istorijos, pilnos emocijų. Prisiminimai, kaip mes radome dovanas – džiaugsmas, kad jos yra „tos, tikrosios“, liūdesys, kai nusivildavome. Dažnas rašėme laiškus Kalėdų seneliui, kai kurie netgi bandė klausytis katės ar šuns – gal išties jie kalba Kūčių naktį? Komunikatoriai pasakytų – tai yra tikrasis „vartotojo įtraukimas“, kuris garantuoja bet kokios kampanijos sėkmę.

3. Ritualai.

Šiaudai po staltiese per Kūčių vakarienę, 12 patiekalų, dovanos po eglute… Praktiškai kiekvienos Kūčios bei Kalėdos nelabai kuo ir skiriasi. Prisimenant socialinės psichologijos atradimą, kad mūsų įsitikinimai veikia veiksmus ir, priešingai, veiksmai stiprina įsitikinimus, tai reiškia, jog ritualai mus dar labiau įtraukia ir nepaleidžia.
Dovanos yra viena įdomiausių šios ideologijos aspektų. Dalijimasis, altruizmas seniai domina socialinės psichologijos ekspertus. Nors mes visi tai darome, vienintelio paaiškinimo nėra. Tai pripažįsta ir David G.Myers savo veikale „Socialinė psichologija“: „gal tai tėra tik tam tikra asmeninės naudos išraiška, pavyzdžiui, atpildo siekimas, bausmės ar kaltės vengimas ar sielvarto malšinimas?“.
Ar pastebėjote, kad per amžius visa Kalėdų komunikacija sklandžiai susiliejo – simboliai, ritualai, juos pagrindžiančios ir iliustruojančios istorijos? Ilgainiui visa tai virto Kalėdų ideologija, lemianti mūsų veiksmus ir elgseną kiekvienų metų pabaigoje.
Sveikiname su šv.Kalėdomis!