Todėl norintys tapti gerais komunikacijos žmonėmis neišvengiamai turi domėtis ne tik komunikacijos, rinkodaros teorija. Situaciją šiek tiek pagražinsime, bet iš esmės komunikacija remiasi šiais mokslais.
–       Psichologija. Komunikatorius privalo suvokti, kaip žmogus mąsto, nes tik taip jis gali vykdyti efektyvią komunikaciją.
–      Sociologija ir socialinė psichologija. Būtina žinoti, kaip žmonės bendrauja ir sąveikauja.
–       Mitologija ir kultūros istorija. Mitai yra istorijos ir geriausi „storytelling“ pavyzdžiai. Be to, pilni archetipų, elgsenos modelių ir simbolių, kuriuos vėliau galima naudoti komunikacijoje.
–      Filosofija. Šis mokslas – ir proto mankštai ir mūsų civilizacijos pažinimui, ir simboliams.
–      Retorika. Komentarų nereikia.
–       Lietuvos ir užsienio literatūra. Raštingi žmonės, žinia – ne tik rašo, bet ir skaito. Tai ypač reikalinga ryšių su visuomenės industrijai. Be to, literatūra yra pilna tų pačių simbolių, „storytelling“ pavyzdžių, plečia akiratį bei pasaulio suvokimą.
O dabar pasižiūrėkime, ko mokomi būsimieji komunikacijos žmonės. Paimame dvi aukštąsias mokyklas, kurios „gamina“ komunikacijos bakalaurus ir padarome minianalizę*. Baigusieji šias studijas po ketverių metų pasibels į rinkodaros departamentų, agentūrų duris arba rinksis tolimesnį mokslą.
VU, Komunikacijos fakultetas, „Verslo informacijos vadybos“ bakalauras.
–       III semestre galima pasirinkti semiotikos pagrindus. Neblogai.
–       V semestre galima pasirinkti „Vartotojo elgseną“. Skamba įtartinai, bet „traukia“ ant psichologijos-sociologijos.
–       VI semestre galima pasirinkti „Organizacijos psichologija“. Gerai.
–       Paskutiniame, VIII semestre galima pasirinkti „Įtikinimo komunikacijos“. Gerai.
VDU, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Viešosios komunikacijos bakalauras.
–       I semestras – „Socialinės visuomenės struktūra“. Gerai.
–       III semestras. Galima pasirinkti „Socialinė ekonomika ir pilietinė visuomenė“. Galbūt.
–       IV semestras. Galima pasirinkti „Socialinė psichologija“. Pagaliau.
–       VI semestras – „Viešosios komunikacijos kontekstai ir kultūros“. Atrodo neblogai.
–       VII semestras – „Viešojo kalbėjimo menas ir retorika“. Žinoma.
Ir čia viskas? Gal kai kurie dalykų pavadinimai slepia tai, ko mes ieškojome, bet vis tiek nedaug. Psichologijai ir sociologijai – komunikacijos pamatui, skiriama keletas dalykų per ketverius metus. Jeigu paimtumėte VDU „Marketingo vadybos“ bakalaurą, tai būtų dar blogiau – rastumėte tik „Vartotojo psichologiją“, nukištą į VI semestrą.
Sakysit, kur problema? Yra du išsilavinimo keliai. Pirmasis, labiau paveiktas amerikietiško pragmatizmo, yra „how to…?“. Kitas pateikia daugiau gilesnės informacijos ir atsako į klausimą „why?“. Taip, antrasis yra ilgesnis, bet jis suteikia profesinę karjerą pradedančiam žmogui stipresnį pamatą, jis žymiai lengviau suvokia „how to…?“ ir greičiau perima informaciją.
Žinoma, nereikia perlenkti ir susikoncentruoti į psicho-socialinius dalykus, nes tada labiau tikėtina, kad mokslus baigęs studentas atidarys psichoterapijos kabinetą, o ne įsidarbins rinkodaros skyriuje.
* Analizė atlikta tik iliustracijos tikslais, remiantis internete pateikiama informacija apie programas ir dėstomus dalykus. Autorius pareiškia, kad ši analizė negali būti vertinama kaip teisinga ir esminė analitinė medžiaga – tam reikėtų detalesnių ir platesnių tyrimų. VU ir VDU pasirinktos atsitiktinai, kaip dviejų didžiausių Lietuvos miestų aukštosios mokyklos.