Šiandien žmonės beveik nebevengia viešosios erdvės ir vis dažniau savo nuomone dalinasi su kitais. Tuo pačiu pavyzdžiu seka ir įmonės. Ir tai – labai natūralu.
Tačiau kitas dalykas, kuris stebina, yra tai, kad įmonės ar vieši asmenys komunikuodami kartais užmiršta panaudoti vieną didžiausių kozirių, kuris prieinamas kiekvienam – mandagumą arba taktiškumą.
Mokėjimas tinkamai elgtis, neįžeisti, taip pat delikatumas ar santūrumas skamba labai paprastai, tačiau, pasitelkus juos laiku ir vietoje, galima pasiekti netikėtai malonių rezultatų.
Kolega Kęstutis viename savo įrašų taikliai išdėstė, kodėl verslas kartais turėtų būti nemandagus. Tačiau lygiai taip laiku pastebėjus tam tinkamą situaciją verslas galėtų ir turėtų būti mandagus. Kartais net tada, kai apie mandagumą net nesusimąstai, jis gali tapti lemiamu koziriu.
Tačiau svarbu atminti ir tai, kad mandagumas ir taktiškumas nėra vien poza ar kaukė – tai tiesiog palanki forma tam tikromis situacijomis išsakyti tą pačią savo poziciją bei argumentus. Mandagumas neturėtų tapti įmonės ar asmens skiriamuoju bruožu – „va, jie, jis, ji – visada mandagūs“ – bet veikiau parodyti, jog įmonė ar asmuo geba ne tik prisitaikyti, tačiau ir sumaniai išsisukti iš situacijos tuo pat metu nepapiktinant visuomenės.