Stresas pasireiškia įvairiomis formomis ir turi įtakos mūsų elgesiui, priimamiems sprendimas bei savijautai. Didelė įtampa neabejotinai turi įtakos ir komunikacijos įgūdžiams. Didelį stresą patiriantis asmuo lengvai susierzina ir supyksta, o tai, be abejo, atsiliepia ir jo bendravimui su kolegomis ar klientais. Kai viršų ima ne racionalus protas, o emocijos, efektyviai komunikacijai kyla rimtų iššūkių.
Streso įtaka komunikacijai taip pat gali pasireikšti ir paprasčiausiu atsiribojimu, vengimu įsitraukti į komandinį darbą ir užduotis, lemti mažesnį asmens socialumą. Tai daugeliu atveju taip pat yra sunkiai suderinama su komunikacijos srities tikslais.
Jaučiant didelę įtampa taip pat išauga tikimybė neteisingai interpretuoti kitų asmenų komunikaciją. Stresas lemia tai, kad visą gaunamą informaciją imame vertinti per grėsmės prizmę, o tai gali kelti neadekvatų atsaką ir priimamus sprendimus.
Galiausiai, stresas gali turėti įtakos viešojo kalbėjimo įgūdžiams, o komunikacijos profesionalams jie tikrai svarbūs. Didelę įtampą ir nerimą patiriantis žmogus gali tiesiog bijoti kalbėti prieš didesnę auditoriją, o kartais net ir prieš kelis žmones. Net jei žmogus kalbėti prieš auditoriją išdrįsta, patiriant stresą jam gali būti sunku taikliai reikšti mintis, argumentuoti ir išlaikyti klausytojų dėmesį.

Tad kaip išvengti streso ir neigiamų jo padarinių? Stebuklingo burtažodžio tam, žinoma, nėra, o padėti gali tik nuoseklus darbas su savimi. Pradėti reikėtų nuo streso priežasčių: ar jos slypi darbe, ar asmeniniame gyvenime? Galbūt galima identifikuoti konkrečias situacijas, kurios kelia įtampą? Tuomet jau galima ieškoti ir būdų, kaip šias priežastis pašalinti, arba siekti keisti savo reakciją į jas.
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, vienas svarbių aspektų komunikacijoje trukdančiam stresui įveikti yra… komunikacija! Būtent ji dažnai gali tapti pagrindiniu priešnuodžiu įtampai. Jei pagrindiniai streso šaltiniai yra darbe, reikėtų apie tai kalbėtis su savo vadovais ir kolegomis. Dažnai būtent negebėjimas pripažinti, kad susiduriama su per dideliu darbo krūviu, baimė apie tai pasikalbėti su vadovu yra pagrindinė streso priežastis. Sveikai darbo aplinkai galimybė atvirai komunikuoti su vadovais ir kolegomis, išsakyti savo džiaugsmus ir rūpesčius yra būtina. Apie tai turėtų pagalvoti ir darbdaviai, siekiantys organizacijoje užtikrinti gerą klimatą ir sukurti terpę produktyviam darbui.

Tinkamai iškomunikuoti stresą taip pat reikia mokėti. Prieš kalbant apie patiriamą stresą su vadovu ar kolegomis reikėtų įsitikinti, kad tuo metu nejaučiama pernelyg daug įtampos. Ji gali trukdyti aiškiai išdėstyti savo mintis. Staigiai sumažinti įtampą gali padėti kvėpavimo pratimai, meditacija, raumenų atpalaidavimas ar nedidelė mankšta.
Komunikacijos principas galioja ir asmeniniuose santykiuose. Visuomet svarbu nelaikyti nerimą ir įtampą keliančių dalykų savyje, o juos atvirai išsakyti, su kuo nors apie tai pasikalbėti.
Kitas svarbus komponentas siekiant suvaldyti stresą – sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas. Reguliari fizinė veikla padeda sumažinti streso ir nerimo lygį, padeda išvengti depresijos. Kartais atsikratyti įtampos gali padėti ir paprastas pasivaikščiojimas gryname ore. Sveika mityba, tinkamas darbo ir poilsio režimas, pakankamas dėmesys miegui taip pat reikšmingai prisideda prie streso suvaldymo.
Kartais gali atrodyti, kad stresas yra neišvengiamas ir nuolatinis kasdienybės palydovas, bet nuoširdžiai stengiantis jį įmanoma įveikti. O tai pasiekus galima nuveikti gerokai daugiau ir jaustis gerokai geriau. Dėl to stoti į kovą su stresu – tikrai verta.