Autorius
Komunikacija nėra tikslusis mokslas. Kaip ir psichologija, filosofija, sociologija ar filologija.
Čia retai rasi skaičių, dažniausiai nėra atimties, sudėties, daugybos ar dalybos ženklų, kurių apstu mokslų karalienėje matematikoje. Fizika remiasi matematine logika, tačiau jos pagrindas yra dėsniai. Pirmiausia į galvą ateina Izaoko Niutono dėsniai.
Inercijos (pirmasis Niutono) dėsnis: jei kūno nepaveikia išorinės jėgos (arba jų poveikiai atsveria vienas kitą, t. y. kompensuojasi), tai kūnas išlaiko turėtą greitį (arba rimtį, jei greičio neturėjo);
– Poveikio (antrasis Niutono) dėsnis: inercinėje atskaitos sistemoje kūno judesio kiekio kitimo sparta yra proporcinga veikiančiai jėgai;
– Veiksmo ir atoveikio (trečiasis Niutono) dėsnis teigia: jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga paveikia kitą kūną, tai tas kitas kūnas pirmąjį taip pat paveikia tokio pat dydžio priešingos krypties jėga.
Tačiau komunikacijoje irgi egzistuoja dėsniai, nors nesu matęs, kad kas nors bandytų juos suformuluoti. Kaip fizikoje.
O kaip jie atrodytų, užrašyti matematikos/fizikos formulėmis?
Kas yra pagrindinė jėga komunikacijos pasaulyje? Neišvengiamai tai yra komunikuojančiojo pastangos kažką pranešti, pasakyti. Jis stumia procesą ir bando pakeisti pasaulį. Tačiau komunikacija galima pakeisti ne fizinį pasaulį, o egzistuojantį mūsų galvose, kurį mes vadiname suvokiama realybe ar tiesiog – suvokimu.
Kitaip tariant, komunikacija (K) iškreipia tikrąją realybę (R) ir sukuria suvokiamą realybę (S), kuri neišvengiamai skiriasi nuo tikrosios realybės. Formulė būtų tokia:
Sąlygos:
– K niekada negali būti lygi nuliui, nes komunikacija nemėgsta vakuumo. Net ir nekomunikuojant, kažkas tai padarys už Jus, kursis gandai.
– Tiek K, tiek R gali būti su neigiamu ženklu:
Anksčiau galvojau, kad turi būti ne sudėties, o daugybos ženklas, tačiau tokiu būdu sumažintume realybės vaidmenį. Antra bėda, kad nutikus nelaimei (-R), komunikacija taip pat tampa neigiama (-K). Iš aritmetikos žinome, kad du minusai sukurtų teigiamą suvokimą (S). Nelogiška.
Visgi ši formulė turi vieną trūkumą, mat suvokimui (S) formulės dėmenys daro skirtingą poveikį: komunikacija (K) gali greitai pakeisti suvokimą, tačiau tas poveikis dažniausiai būna trumpalaikis (prisiminkite pagyrūnus), o besikeičianti realybė (R) veikia priešingai – gerai veikiančios įmonės užsitarnaują ilgai trunkančią pagarbą. Todėl formulę reikėtų patobulinti, ir dabar ji atrodytų taip:
– t reiškia laiko įtaką. Kuo ilgiau realybėje (R) mes elgiamės tinkamai, tuo geresnis yra suvokimas apie mus (S).
Tačiau dar ne viskas. Nepamirškime konteksto, aplinkos, kurioje mes veikiame. Net ir geriausiai veikiantis bankas patirs komunikacinių sunkumų tuo metu, kai subankrutuoja kitas bankas arba kyla ekonominė krizė (“visi tie bankai yra nepatikimi!“ arba „tie bankai negalvoja apie mus – neduoda paskolų!“ Ir t.t.). Todėl formulę turime patobulinti:
– k reiškia komunikacinę aplinką, kuri tiesiogiai veikia mūsų suvokimą apie vieną ar kitą objektą, organizaciją ar reiškinį.
Kad ir kaip norėtume, komunikacijoje neegzistuoja (arba mes jų nežinome) konkretūs dydžiai, kuriuos galėtume pasverti ir pamatuoti. Taip kaip svarstyklės gali duoti mums rezultatą, išreikštą kilogramais, ar liniuotė – metrais. Todėl ši formulė netinka suvokimui apskaičiuoti ir įvertinti konkrečiu matu.
Tačiau tokios „matematinės“ eilutės labai praverčia norint viską sudėlioti į lentynas ir, kas svarbiausia, padeda suprasti priežastinius ryšius – kas ką veikia.
– Taip, gali iki pažaliavimo komunikuoti, koks tu esi tvarkingas, bet nepamiršk apsišluoti savame kieme.
– Esi išties sąžiningas politikas ir esi suplanavęs viešą pasisakymą apie kovą su korupcija, bet ką tik tavo partijos kolegą pagavo su kyšiu? Geriau patylėk, nes kontekstas toks, kad tamstos pasisakymas bus mažų mažiausiai nesuvoktas, jeigu ne, įvertintas su pašaipa ar net neigiamai. Jausk kontekstą.
Svarbiausia, ką daro ši formulė – ji skirta naivuoliams, kuriuos galima suskirstyti į tris kategorijas. Jie mėgsta kartoti:
– Geras darbas pats save giria!
– Nesvarbu, ką mes čia veikiam – Jūs čia pareguliuokit, kad apie mus rašytų tik gerai!
– Mes nekreipiam dėmesio, kas aplink vyksta – kalbam, kas mums svarbu, ir tiek!