Kęstutis Gečas

Autorius

Komunikacijos paradoksai

Mes norime tiek daug apie save papasakoti, paaiškinti, o kitiems norisi kuo mažiau mūsų klausyti – jie nori kalbėti apie save.

  • Mes manome, kad sugebame suvokti labai daug, tačiau mūsų gebėjimai baigiasi ties 7 informacijos vienetais.
  • Mes manome, kad mąstome logiškai, tačiau emocijos į informaciją reaguoja dešimtis kartų greičiau nei analitinis protas.
  • Mes bandome supaprastinti informaciją, kad kiti ją suprastų, tačiau taip dalį jos prarandame. Anksčiau ar vėliau esame priversti teikti papildomas detales ir taip vėl grįžtame prie sudėtingos informacijos kiekio.
  • Mes teigiame, kad žiniasklaida nepasitikime, tačiau vis tiek ją vartojame.
  • Mes piktinamės politikų populizmu, tačiau jų vis tiek klausomės.
  • Mes šaipomės iš tuščiagarbių įžymybių, tačiau vis tiek spoksome į nuotraukų galerijas iš „elito“ vakarėlių.
  • Mes gerbiame akademikus, bet nesugebame išlaikyti dėmesio ilgesniam laikui.
  • Mes apsimetame suprantą terminus, kad atrodytume protingesni, tačiau dar labiau klaidžiojame tamsoje.
  • Mes planuojame komunikaciją, tačiau 9 iš 10 planų nebevykdomi jau po trijų mėnesių dėl pakitusių sąlygų.
  • Mes rašome daug teksto, tačiau mieliau žiūrime nuotraukas ir video.
  • Mes manome, kad sugebame kritiškai įvertinti informaciją, tačiau paklūstame ekspertų (tikrų ir tariamų) vergijai.
  • Mes manome, kad visada apsvarstome situaciją, tačiau automatiškai paklūstame įpročiams.
  • Mes manome, kad perkame daiktus racionaliai, tačiau daugeliu atveju tai darome paveikti emocijų ir impulsyviai.
  • Mes manome, kad viską teisingai prisimename, tačiau psichologai įrodė, jog atmintis kinta kiekvieną kartą, kai bandome ką nors prisiminti.

Gauk naujienas pirmas!

Stebime komunikacijos pasaulio naujienas ir tendencijas. Visa tai pakuojame į mūsų naujienlaiškį. Nori jį gauti? Įrašyk savo el. pašto adresą. Kitkuo pasirūpins INK‘ai.

    Tai įvyko – INK naujienlaiškis jau žino kelią iki tavo pašto dėžutės. Ačiū! Geri darbai grįžta gerais laiškais.