Pastaruoju metu vis labiau suvokiama, jog maistas gali tapti stebėtinai puikia komunikacijos priemone. Dabar beveik kiekvienas šalies prekybos tinklas, restoranas ar populiaresnė kavinė turi savo maisto ekspertą – virtuvės šefą ar kulinarijos guru, kalbantį apie naujausias maisto tendencijas, dalinantį patarimus ir užtikrinantį savo, kaip specialisto, įvaizdį viešojoje erdvėje.
Priklausomai nuo tikslų, maisto ekspertas įmonei gali sukurti teigiamą įvaizdį, užtikrinti gerą reputaciją, padidinti pajamas, padėti užmegzti tarptautinius kontaktus ir greičiau parduoti įmonės produktus. Tarkime, jūs galite kalbėti apie pasikeitusį pirkėjų požiūrį į miltinius gaminius ir kartu įterpti informaciją apie savo produkciją bei priminti apie jau turimą asortimentą. Maisto ekspertai taip pat gali padėti atkreipti sunkiau pasiekiamų vartotojų dėmesį, ypač per šventines kampanijas – kas gi nemėgsta gardžiai kvepiančių ir atostogas primenančių kalėdinių pyragų?
Maisto komunikacija įdomi tuo, kad ją sėkmingai pritaikyti galima skirtingai auditorijai, net ir vaikams. Beje, maisto ekspertai taip pat gali drąsiai plėsti savo tematiką ir kalbėti net tik maisto, bet ir žmonių sąmoningumo, ekologijos ar gyvūnų gerovės klausimais. Pavyzdžiui, šiame straipsnyje maisto ekspertė ne tik aprašo pusryčių iš kiaušinių idėjas, bet ir įterpia informacijos apie ant kraiko laikomų vištų kiaušinių pardavimus, tarsi sufleruodama, koks pasirinkimas pirkėjui yra geriausias.

Vienas geriausių kulinarinės komunikacijos pavyzdžių – receptų kūrimas ir dalinimasis jais su vartotojais. Visiškai paprastas, tačiau labai efektyvus būdas pritraukti jų dėmesį.
Kodėl jis toks sėkmingas? Receptai kuria emocijas ir padeda prekės ženklui priartėti prie žmonių jausmų, būsenos ir esamos nuotaikos. Jeigu jūsų įmonė prekiauja maistu, jį gamina, veža, perparduoda ar kokiu nors kitu būdu prisiliečia prie maisto rinkos, receptai ilgainiui padės atrasti savo identitetą ir nuosekliai formuos jūsų įvaizdį.
Receptai gali būti pateikiami įvairiomis formomis – tinka tiek naujienlaiškiai, tinklaraščio įrašai, vizualiniai sprendimai socialiniuose tinkluose, tiek integruoti straipsniai. Svarbu, kad juose būtų aiškiai aprašomas maisto gamybos procesas, išnagrinėti alternatyvūs gaminimo būdai, pateiktas tikslus ingredientų ir porcijų skaičius, o visa informacija kruopščiai patikrinta.
Prekės ženklas paprastus receptus gali išnaudoti savo naudai ir įterpti pardavimo informacijos – kaip keitėsi vieno ar kito produkto pasiūla ir paklausa, palyginti, ką pirkėjai rinkosi tuo pačiu laikotarpiu šiais ir praėjusiais metais bei patarti, ką geriausia rinktis siekiant kokybės. Taip gana subtiliai, bet labai efektyviai reklamuojamas produktas ir vystoma maisto eksperto pozicija. Maža to, čia egzistuoja didelė laisvė improvizuoti. Lietuviškasis gerosios praktikos pavyzdys – prekybos tinklo „Iki“ integruoti straipsniai, kurių pavyzdžių pateikiau anksčiau. Stiprūs specialistai, išmanantys maisto gaminimo technologijas ir tendencijas, turi galimybę vartotojams perduoti savo žinias ir patirtį, taip kurdami naudą ir prekės ženklui. Ilgainiui, maisto ekspertų receptų ir patarimų pradeda laukti tūkstančiai žmonių, o straipsnių dėka apie juos sužino daugelis.
Pagrindinė priežastis, kodėl maistas gali būti laikomas viena iš efektyviausių komunikacijos priemonių, matyt, yra tiesioginis jo ryšys su kultūra ir tradicijomis. Juk maistas – kiekvieno žmogaus reikšmingesnio gyvenimo įvykio epicentras. Maistas ant stalo atsiduria per visas šventes, pradedant gimimo diena, baigiant vestuvėmis. Tad kurdami receptus prekės ženklai priartėja prie asmeninės ir intymios vartotojo aplinkos.

Lietuvoje sąvoka kulinarinė komunikacija dar nėra plačiai vartojama, tačiau užsienyje sparčiai plinta. Tiesa, reikėtų pažymėti, kad kulinarinė komunikacija veikia ne tik jau aptartoje maisto eksperto ar integruotų straipsnių pozicijoje, tai kur kas platesnis reiškinys. Šią komunikaciją galima vystyti įvairiuose maisto renginiuose, festivaliuose, tarptautinėse parodose ir įvairiuose kituose kulinarinio turizmo renginiuose. Vieni ryškiausių pavyzdžių – „Sicily Food Adventure“ – savaitės trukmės kulinarinė kelionė po Sicilijos salą, ir „Northern Spain Real Food Adventure“ – 10 dienų gastronominė kelionė po Šiaurės Ispanijos miestus. Beje, mūsų kaimynai taip pat turi panašų renginį, kuris vadinasi „Baltic Lifestyle“.
Per maistą įmanoma pristatyti labai skirtingus dalykus – tiek šalį (prancūzai netgi yra sukūrę savo šalies maisto pasą) ir jos kultūrą, tiek konkretų renginį ar net maisto produktą. Vienas įdomesnių pasaulyje vyksiančių maisto renginių – šiais metais jau devynioliktą kartą Tobago saloje vykęs „Mėlynojo maisto festivalis“ (angl. Blue Food Festival), kurio akcentas – valgomoji kolokazija ir iš jos gaminami novatoriški užkandžiai, pagrindiniai patiekalai, desertai ir gėrimai.
Pastaruoju metu pastebima dar viena įdomi tendencija – prekės ženklai aktyviai ieško žmonių, kurie gali kurti ir redaguoti internetinius dienoraščius, tvarkyti socialinės žiniasklaidos platformas, dalyvauti kuriant ir išbandant receptus, organizuoti maisto produktų fotosesiją ar atlikti mitybos straipsnių tyrimus. Taigi, ateityje, ko gero, turėsime kulinarinės komunikacijos specialistų.
Beje, egzistuoja ir alternatyvių kulinarinės komunikacijos priemonių: įvairios degustacijos ir meno vakarienės (Lietuvoje jas organizuoja restoranas „Dublis“). Vis dėlto prekės ženklui svarbiausia, kad dėl kulinarinės komunikacijos savo produktus pirkėjams jis gali siūlyti kaip sveikesnius, skanesnius ir geresnius. Būtent dėl šių ir dar anksčiau išvardintų priežasčių kulinarinė komunikacija gali turėti begalę formų ir daryti realią įtaką.