Kad šizofrenija – rimtas dalykas ir šį sutrikimą reikėtų gydyti, turbūt klausimų nekyla. Bet čia ne medicinos tinklaraštis, todėl šia tema nesiplėsiu. Vis dėlto mano minimas populiariausias pasaulio socialinis tinklas ir pats netiesiogiai prisideda prie šizofrenijos. Netikite?
Visi puikiai žino, kad feisbuke kiekvienas verslas gali turėti savo profilį. Tačiau čia kyla bėda – socialinio tinklo algoritmai reikalauja susimokėti, jei nori, kad tavo verslo įrašai būtų iškelti į viršų. O ką daryti, jei nori reklamos už dyką?
Apsukriausi puikiai žino – verslo profilį galima susikurti kaip paprasto žmogaus anketą. Taip Marius Monkevičius gali virsti komunikacijos agentūra „MM agency“, Zita Nesvarbu – Geliniu Nagų Lakavimu Vilniuje, o Petras Nežinau – Renginių Vedėju Petru. Ir viskas būtų gerai, jei šie profiliai tik ir liktų verslo tikslams. Deja.
Kadangi pats mėgstu žvejoti, dalį laiko feisbuke praleidžiu būtent žvejams skirtose grupėse. Ir vieną dieną matau, kaip Sodyba Molėtuose pradeda skųstis, jog šiemet Nemune neina karšiai.
Perskaitęs įrašą lieku suglumęs, nes iš tokio profilio aš, kaip naudotojas, tikiuosi nebent informacijos apie tai, kiek šią liepą dar liko laisvų vietų minėtoje Molėtų sodyboje. Kaip ir iš Padangų Montavimo Kaune norėčiau žinoti, kiek kainuoja pakeisti ratus, o ne skaityti jo postringavimus po „Delfi“ straipsniu, kodėl jo ekscelencijos prezidento sprendimas pakeisti dalį patarėjų yra *@!#$.
Tokių ir panašių pavyzdžių socialiniuose tinkluose šiandien netrūksta ir tai įrodo viena – arba žmonės kartais pamiršta, ką jie reprezentuoja (save ar savo verslą), arba jie nesupranta, kodėl tai nėra gerai.

Tenka pripažinti, kad šiandien verslas susiduria su daugybe iššūkių, ypač nulemtų karantino. Tad kam dar apsunkinti savo padėtį pjaunant šaką, ant kurios patys sėdite? Ar man turi rūpėti, ką Renginių Vedėjas Petras galvoja apie Gitaną Nausėdą, o Gelinis Nagų Lakavimas Vilniuje – apie gėjų eitynes sostinėje?
Kaip klientas iš tokių subjektų noriu girdėti nebent tai, kas tiesiogiai siejasi su jų teikiamomis paslaugomis. Be to, tikrai nenoriu patikėti savęs ar savo automobilio tam, kuris nesusiturėjęs plūstasi socialinėje erdvėje ar dalinasi prastos kokybės paveiksliukais su rusiškais anekdotais, nes man tai tiesiog nepriimtina ir visiškai neaktualu.

• Atskirkite savo socialinių tinklų profilius. Atstovaudami savo verslui komunikuokite tik tai, kas siejasi su jūsų veikla. Kai norite išreikšti savo asmeninę nuomonę ir dalintis asmeniniais išgyvenimais, nedarykite to iš verslo profilio.
• Apsvarstykite, kam jūsų įrašas gali būti naudingas. „Facebook“ jau seniai siūlo funkciją, leidžiančią pasirinkti, kam jūsų turinys yra matomas. Tad prieš skelbiant derėtų pagalvoti, ar jis bus įdomus visiems, o gal tik kai kuriems draugams. O gal tik jums?
• Galvokite apie savo įvaizdį ir reputaciją. Kad ir kokius skanius pyragus kepate ar gerą masažą darote, visada apgalvokite, kokį rezonansą sukels kiekvienas viešai išsakytas žodis ar padarytas veiksmas. Šiandien žmonės yra jautrūs, todėl tai, kas jums gali atrodyti juokinga ar teisinga, kitam gali pasirodyti kaip įžeidimas ar prasto tono ženklas.
• Susimąstykite, ar tikrai verta. Visus įrašus ar komentarus, kuriuos norite tučtuojau paleisti į eterį, pirmiausia parašykite į Wordą. Taip ne tik galėsite lengviau pamatyti paliktas gramatines klaidas, bet ir turėsite daugiau laiko apmąstyti, ar tikrai verta tai paskelbti viešai. Galbūt iš vakaro tai atrodys teisinga ar juokinga, o ryte teks apsimesti (arba ne), kad buvote šiek tiek apsvaigęs ir dėl savo įrašo gailitės (šį reiškinį vadinu pagirių sindromu).

Ir pabaigai – visada pagalvokite, kokią ilgalaikę vertę turi kiekvienas jūsų įrašas ir ar jį dar norėsite skaityti po savaitės, mėnesio arba metų. Jei bent akimirką suabejojote – pats metas išjungti „Facebook“.