Tai pats lengviausias metaforų tipas. Įmonės ar prekės ženklai gali tapti žmonėmis, kurie bendrauja arba užsilipa ant scenos (statinės turgaus aikštėje) ir kalba prieš minią. Jie „gimsta“, jie „gyvena“, jie „bręsta“ ir, žinoma, jie „miršta“.
Taip socialinė atsakomybė tampa „kaimynyste“, „žmogiškumu“, „nuoširdumu“.
Kur galima rasti šių metaforų? Pakanka būti gyvenimo stebėtoju ir pasitelkti šiek tiek vaizduotės – imama kasdienė situacija ir jos veikiantys asmenys pakeičiami įmonėmis ar prekės ženklais.

Reikia pripažinti, kad karo tematika yra antra pagal dažnumą, kur komunikatoriai gali rasti gerų metaforų.
„Apkasų“ terminas Jums padės paaiškinti, kad būtina pirmiems komunikuoti, siekiant įtvirtinti savo žinutę, savo tiesą žmonių smegenyse.
„Teritorija“ yra įmonių ir prekės ženklų komunikuojamos temos, idėjos, problemos ar jų rinkiniai.
„Kariuomenės“ gali būti Jūsų turimi ištekliai ir resursai (tiek pinigai, tiek įvaizdžio advokatai, šalininkai, komunikatorių pajėgos, patirtis).
„Ginklai“ – tai Jūsų komunikacijos kanalai, kuriais galite bandyti pasiekti tikslines auditorijas.
Reikia pabrėžti, kad karinė terminija nėra susijusi tik su komunikacinėmis krizėmis ir jų sprendimu. Nėra būtina, kad egzistuotų opozicija, kuriai reikia atsispirti, ar ją „sudoroti“. Komunikacijos žmonės kariauja kasdien, tik priešininkas yra šimtai kitų žinučių, kuriomis žmogus atakuojamas, todėl reikia pasiekti, kad jis pastebėtų „tą tavo vienintelę, svarbiausią“.
Patirtis rodo, kad analogijos su karu verslo žmonėms labai patinka. Matyt dėl to, kad dalis verslo suvokia pasaulį kaip amžiną konkurencinę kovą, kuri kartais perauga į nuožmius susidūrimus.
Taigi, privalote paskaityti garsųjį karo strategijos veikalą „Karo menas“, kurį parašė Sun Tzu. Net jeigu niekada neturėsite reikalų su karyba, tai – ypatingo grožio ir išminties knyga, o metaforų ir posakių „prisigaudysite“ į valias.

„Šią idėją mums pavyks parduoti žmonėms“, „sukarpysime žinutę į atskiras dalis“ ir t.t.
Tokie posakiai ar metaforos taip pat yra sprendimas, tačiau su komunikacija rečiau susiduriantys žmonės jas gali klaidingai suvokti. Jose naudojami su vadyba susiję žodžiai, kuriuos klausytojas žino ir gali išsakytą mintį suvokti tiesiogiai, o ne kaip metaforą (tai ar žmonės patys patikės idėja, ar mes dar kažkaip turėsime jiems sumokėti?).

Humoras visada ir visur laimi. Žinoma, jis turi būti subtilus, nieko neįžeidžiantis ir, o tai svarbiausia, suvokiamas visiems. Tik venkite šią strategiją naudoti bendraujant su užsieniečiais – jie turi kitą humoro suvokimą bei patirtį, todėl rizikuojate suklysti.
„Būsime kaip Kalėdų seneliai – žadėsime XXX“, „Ši idėja nėra tokia jau utopinė kaip garsieji Vasiukai iš „12 kėdžių“ ir t.t. Tokios ir panašios frazės atkreipia dėmesį ir nuima įtampą.
Taigi, nuspalvinkite komunikaciją, bet nepersistenkite – priešingu atveju, „pasiklysite tarp trijų pušų“ ir kartu paklaidinsite kitus pokalbio dalyvius.