Nematomas kovos su koronavirusu frontas

COVID-19 sukelia visai ne naujas koronavirusas, o 5G interneto ryšys.

Jei ir virusas, tai jis, be abejonės, yra neprognozuota linkme pasisukęs CŽV (arba kinų mokslininkų, arba Izraelio tarnybų, arba Džordžo Soroso, arba įrašyti savo variantą) eksperimentas. Beje, Tailando medikai jau seniai patvirtino ir stebuklingą nuo viruso apsaugantį homeopatinį vaistą – tiesiog Vakarų farmacijos pramonė nenori, kad apie jį sužinotume. Tokios ir panašios su koronavirusu susijusios melagingos naujienos bei konspiracijos teorijos krizės metu veši internetinėje erdvėje. Šiuos pavyzdžius nesunku nurašyti absurdiškų ir dėl to nekenksmingų pramanų kategorijai, tačiau bet kokia klaidinanti informacija krizės akivaizdoje gali turėti rimtų pasekmių.

Fake news – krizių palydovės

Be to, ne visos melagingos naujienos yra taip akivaizdžiai melagingos. Dalis jų pateikiamos gana įtikinamai – maišant tikrus faktus su išgalvotais, įvelkant jas į įprasto žiniasklaidos turinio drabužį. Ir socialiniuose tinkluose plinta jos ne ką prasčiau nei pats virusas. Su koronavirusu susijusioms melagingoms naujienoms sklisti palanki ir dar viena aplinkybė – tai žmonių nerimas ir baimė, kurie dezinformaciją daro dar pavojingesnę. Vyraujant įtampai ir nežinomybei žmonės tampa lengviau paveikiami klaidinančių naujienų, o informacijos gausoje lengvai pasimeta.
Konspiracijos teorijos ir melagingos naujienos nėra naujas dalykas, jos lydi kone kiekvieną krizę. Tačiau šiandien, kai kiekvienas kišenėje nešiojamės po nuosavą „naujienų“ publikavimo platformą ir turime galimybę iki begalybės tiražuoti naujienas dalindamiesi jomis socialiniuose tinkluose, dezinformacijai sklisti yra geresnės sąlygos nei bet kada anksčiau. Didžiosios technologijų kompanijos jau paskelbė kovosiančios su melagingomis koronaviruso naujienomis, tačiau kliautis vien naujienas filtruojančiais algoritmais neturėtume. Atsparumą dezinformacijai turime ugdytis ir patys.

Skleisdami melus naudojasi žmonių silpnybėmis

Žinoma, lengviau pasakyti nei padaryti. Melagingos naujienos daugeliu atveju yra specialiai konstruojamos taip, kad kuo labiau patrauktų dėmesį, priverstų stebėtis, piktintis, nerimauti ir, žinoma, dalintis jomis. Tai tarytum saldumynai, kuriuos valgyti nesveika, bet karamelė ir cukraus pudra daugelį vis vien suvilioja.
Melagingų naujienų ir konspiracijos teorijų skvarbumo priežastis yra ne tik sensacionalistinės ir jautriausias kolektyvinės sąmonės vietas kutenančios jų antraštės. Joms praverčia ir įgimtas žmonių noras paprastai paaiškinti sudėtingus reiškinius. Kam gilintis į virusų genetiką, jų kelią nuo šikšnosparnių iki Uhano laukinių gyvūnų turgaus lankytojų, narplioti socialines ir politines protrūkio priežastis, kai gali apkaltinti su pasaulio likimu žaidžiančias šešėlines jėgas. Ypač jei toks paaiškinimas atitinka tavo politines ar ideologines nuostatas.

Naujienos melagingos – pavojus realus

Galiausiai, melagingos naujienos daugeliu atvejų nėra tik nekaltas pokštas. Dažnai jos platinamos tikslingai – siekiant formuoti visuomenės nuomonę, paveikti politinius procesus ar sukelti valstybėje chaosą. Platinti melagingas naujienas gali būti dedama ne ką mažiau pastangų nei su jomis kovoti. Tad melagingos naujienos apie dėl paskutinės tualetinio popieriaus pakuotės prekybos centre kilusias riaušes ar šalyje įvestą karo padėtį gali būti išties pavojingos – ypač visuomenės sveikatos krizės akivaizdoje, kai nepamesti galvos yra gyvybiškai svarbu.
Siekiant įveikti epidemiją būtina, kad visuomenė vadovautųsi tikslia ir patikima informacija. Melagingos naujienos ir dezinformacija šioje situacijoje kelia tiesioginį pavojų. Jei dalis žmonių ima vadovautis ne oficialiomis specialistų rekomendacijomis ir nurodymais plauti rankas, praktikuoti socialinę distanciją, laikytis karantino reikalavimų, bet socialiniuose tinkluose plintančiais patarimais nuo viruso saugotis paprasčiausiai darant kvėpavimo pratimus ir geriant česnakų nuovirus, trukdoma bendroms pastangoms pažaboti epidemiją. Kiekvienas melagingų naujienų suklaidintas asmuo potencialiai padeda virusui plisti.

Gali daryti įtaką politiniams sprendimams

Konspiracijos teorijos gali netgi įkvėpti iniciatyvas ir judėjimus, kurie gali daryti įtaką politiniams sprendimams. Štai JAV jau ima ryškėti savotiškas COVID-19 neigėjų (angl. COVID-19 deniers) judėjimas. Dauguma jo šalininkų – aršūs prezidento Donaldo Trumpo palaikytojai. Pagal jų versiją – koronaviruso pandemija tėra liberalų išsigalvojimas, siekiant pakenkti dabartiniam šalies lyderiui.
Suprantama, kad tokie žmonės ir jų iniciatyvos gali rimtai pakenkti kovai su epidemija. Be to, žinant, kaip JAV vadovas siekia įtikti savo gerbėjams, nebūtų keista, jei šis judėjimas turėtų įtakos ir administracijos priimamiems sprendimams. Prezidentas jau prabilo apie Amerikos atsivėrimą, nepaisant JAV sparčiai augančio naujų susirgimų ir koronaviruso aukų skaičiaus, o koronaviruso grėsmę jis stengėsi sumenkinti ir anksčiau.
Akivaizdu, kad siekiant sėkmingai įveikti pandemiją itin svarbus ir kovos su melagingomis naujienomis frontas. Prie jo prisijungti galime kiekvienas – atidžiai rinkdamiesi ir tikrindami informacijos šaltinius, neplatindami abejotinų naujienų socialiniuose tinkluose, o jas pastebėję pranešdami apie tai socialinės medijos platformų valdytojams. Kaip ir kovos su virusu atveju, nemaža dalis sėkmės priklauso nuo paprasčiausios higienos – tik šiuo atveju ne rankų, bet informacinės aplinkos.

Gauk naujienas pirmas!

Stebime komunikacijos pasaulio naujienas ir tendencijas. Visa tai pakuojame į mūsų naujienlaiškį. Nori jį gauti? Įrašyk savo el. pašto adresą. Kitkuo pasirūpins INK‘ai.

    Tai įvyko – INK naujienlaiškis jau žino kelią iki tavo pašto dėžutės. Ačiū! Geri darbai grįžta gerais laiškais.

    Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. „cookies“). Paspaudę mygtuką „sutinku“, patvirtinsite savo sutikimą.