Kęstutis Gečas

Autorius

Patrauklaus darbdavio tyrimas: daugumą darbo skelbimų teks perrašyti

Dažniau pavartantys darbo skelbimus puikiai žino klišę, kuria prasideda šie kūriniai: „sėkminga (sparčiai auganti) kompanija ieško Tavęs“.

Vis dėlto paaiškėjo, kad bent jau Lietuvos darbo skelbimuose reikia akcentuoti kitus dalykus ir juos pradėti, pavyzdžiui, štai taip: „Kompanija, kuriai labai svarbu visur ir visada elgtis su darbuotojais sąžiningai, ieško Tavęs“.
Sąžiningo elgesio su savo darbuotojais iš organizacijos tikisi net 69 proc. žmonių. Tai rodo Lietuvos darbuotojų įsitraukimo ir darbdavio savybių tyrimas, kurį Lietuvai pristatė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Kantar“, skaitmeninės kūrybos agentūra „bigNow“ ir komunikacijos agentūra „INK agency“.
Renkant idealų darbdavį, „Sėkmingai dirbantis, augantis“ surinko tik 33 proc. apklaustųjų pritarimo ir atsidūrė penktoje vietoje. Už šią darbdavio savybę daugiau surinko „Prisiimantis atsakomybę už savo veiksmus“ (43 proc.), „Siūlantis karjeros galimybes“ (42 proc.) ir „Patikimas“ (38 proc.).
Įdomiausia, kad sąrašo gale velkasi savybės, kuriomis buvo taip pat įprasta pabrėžti darbo vietos kokybę: „Tarptautinis“ (6 proc.), „Prestižinis“ (4 proc.).

Pinigų poreikis niekur nedingo

Tyrimas nepaneigė to, kas žinoma – darbuotojams reikia gerų atlyginimų, darbo sąlygų ir tos pačios karjeros. Savaime suprantama, žmonėms gi reikia valgyti, maitinti vaikus ir turėti pakankamai lėšų patogiam gyvenimui bei turiningam laisvalaikiui.
70 proc. tyrimo dalyvių darbas pirmiausia yra pajamų šaltinis, tačiau tik 24 proc. respondentų pasakė, kad darbas yra TIK pajamų šaltinis ir nieko daugiau.
Kaip ir nieko nauja – darbdaviai turi mokėti rinkos sąlygas ir darbuotoją motyvuojantį darbo užmokestį, tačiau to nepakanka konkuruojant dėl darbuotojų, ypač talentų, t. y. tų, kurie gali rinktis.
Žinoma, galima konkuruoti pinigais ir įsitraukti į žiurkių lenktynes, kuriose kiekvienas papildomas euras darbuotojus motyvuoja vis silpniau, o į tokias lenktynes įsitraukusio verslo pelningumas sparčiai krenta.
Taigi, ko žmonėms reikia be pinigų? Štai kryptys įmonėms ir organizacijoms, galvojančioms apie priemones, kurios padėtų sulaikyti ir pritraukti darbuotojus:
43 proc. žmonių darbas taip pat yra ir savirealizacija;
39 proc. darbas taip pat yra ir buvimas su žmonėmis, bendravimas;
29 proc. darbas – ir galimybė sukurti kažką naudingo kitiems, visuomenei.

Sąžiningumas yra santykis

Savirealizacija, bendravimas ir galimybė padėti visuomenei – šie darbo prasmės aspektai dažni ir gana įprasti. Tačiau „sąžiningumo“ motyvas gali nustebinti, nes verslo pasaulis retai kalba apie tokią kategoriją, dažniau vartoja „skaidrumą“, „partnerystę“ bei panašius terminus ir įpratęs taip apibūdinti santykius su klientais ir verslo partneriais.
Vis dėlto greitai suvoki, kad yra du esminiai „sąžiningumo“ paaiškinimai: istorinis ir socialinis-psichologinis.
Žinoma, kad Lietuvos verslas yra jaunas – reta įmonė skaičiuoja ilgesnę nei 20 metų istoriją. Versle visada tenka kovoti už savo interesus, tačiau pirmieji metai yra sunkiausi. XX a. pabaigoje Lietuvoje, kaip ir kitose iš Sovietų Sąjungos išsilaisvinusiose valstybėse, verslo aplinka buvo lyg Laukiniai Vakarai, todėl ir verslas veikė lyg kaubojai: kas stipresnis, to ir teisybė. Darbuotojai visada yra silpnesnioji pusė, todėl dalis darbdavių nesivargindavo su jais elgtis sąžiningai. Tai parodo ir tyrimas: ši darbdavio savybė yra svarbi tik 59 proc. respondentų, kurių amžius yra iki 29 metų, ir svarbi net 75 proc., kuriems jau daugiau kaip 60 metų – Laukinių Vakarų laikais jie buvo pačiame karjeros pike.
Antras paaiškinimas susijęs su tuo, kad mes, Homo sapiens, esame socialiniai gyvūnai ir mums aktualūs santykiai su aplinkiniais. Mūsų gerai savijautai ypač svarbus teisingumas, taip pat ir socialinis – kaip su mumis elgiamasi, ar kas nors gyvena mumis naudodamasis ir t. t.
Matyt, reikia užbėgti už akių ir pasakyti, kad nekalbu apie tai, jog verslas turi tapti labdaros organizacija, kuri nemokamai dalija atlyginimus ir kitas gėrybes. Darbuotojams reikia, kad su jais būtų elgiamasi kaip su lygiais, būtų gerbiama jų nuomonė, su jais būtų tariamasi, o duotų pažadų laikomasi.
Prisiminkite, kad 43 proc. respondentų pritarė punktui „Prisiimantis atsakomybę už savo veiksmus“ – tai geras pavyzdys, kad darbdavys ir ypač jo vadovas turi drąsiai pripažinti savo klaidas, prisiimti atsakomybę, o ne slėptis kitiems už nugaros arba suversti kaltę pavaldiniams.
Tai psichologiniai dalykai, į kuriuos atsižvelgus galima suteikti didžiulės naudos organizacijai ir pakelti ją į visiškai kitą lygmenį.

Gauk naujienas pirmas!

Stebime komunikacijos pasaulio naujienas ir tendencijas. Visa tai pakuojame į mūsų naujienlaiškį. Nori jį gauti? Įrašyk savo el. pašto adresą. Kitkuo pasirūpins INK‘ai.

    Tai įvyko – INK naujienlaiškis jau žino kelią iki tavo pašto dėžutės. Ačiū! Geri darbai grįžta gerais laiškais.