Visas savanoriškas gyvūnų globos organizacijas vienija vienas pagrindinių tikslų – humaniškais būdais sumažinti beglobių gyvūnų skaičių Lietuvoje ir stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais, taip sukuriant efektyvią gyvūnų gelbėjimo sistemą.
Skamba utopiškai? Matyt, kad taip, nes sukurti darnią ir socialiai atsakingą visuomenę yra be galo sunku, o galbūt net neįmanoma.
Nesvarbu, kokia socialinė grupė jus labiausiai jaudina: senoliai, vaikai, įvairiomis sunkiomis ligomis sergantys žmonės ar nelaimėliai gyvūnai, pakliuvę į netinkamas rankas. Visiškai nesvarbu, kokiai grupei jūs nuspręstumėte padėti, nes čia egzistuoja daug daugiau kliūčių, nei galite įsivaizduoti.
Pirmasis barjeras, su kuriuo tenka susidurti – pinigai. Neturint jų arba negalint jų skirti reklamai, tenka gerokai pavargti, bandant atrasti geros valios specialistų, sutinkančių pagelbėti už karmos taškus.
Antras barjeras – egzistuoja daug gailinčių ir verkiančių kartu su tavimi, tačiau mažai tokių, kurie tikrai nori kažką nuveikti.
Ir trečias barjeras – viskas vyksta lėtai. Labai lėtai. Problema ta, kad iš norinčiųjų geranoriškai tau padėti negali reikalauti greitų atsakymų ir paramos.
Kai pradėjau dirbti su socialiniu projektu „Išgelbėk draugą“, buvau kupina užsispyrimo ir idėjų, kurios atrodė taip lengvai įgyvendinamos. Pasirodo, ne viskas taip paprasta kaip atrodo.
Kai pavyksta prikalbinti gerai žinomą žmogų prisidėti prie projekto, momentinė sėkmė tiesiog garantuota. Vos kelios žinutės socialinėje medijoje ir į sąskaitą ima kapsėti pinigai. Tačiau tenka pastebėti, kad renkantis žymų žmogų verta atkreipti dėmesį ne tik į jo meilę gyvūnams, bet ir į auditoriją, kurią tas žmogus pritraukia. Apie įžymybių naudą ir pritraukimą jau yra kalbėjusi ir Jolita.
Tam tikru momentu tas tavo pasirinktas žmogus taps tavo projekto ambasadoriumi, todėl rinktis reikia ypač atsakingai. Jei iš gerą reputaciją turinčių žinomų žmonių niekas nesutiko, nepulk rinktis bet ko, vien todėl, kad galėtum pasakyti, jog prie tavo projekto prisidėjo žvaigždė. Visuomenė labai greitai linkusi priklijuoti tam tikras etikes žmonėms, projektams ar organizacijoms. O juk nenorėtum savo gražaus tikslo projekto susieti su nekorektišku elgesiu pasižyminčiu žmogumi?
Drąsiai galima teigti, kad tikrai ne visada. Nors kaip ir kitiems projektams, taip ir socialiniams norint gyvuoti reikalingas žinomumas, vis tik čia egzistuoja ir tam tikros išlygos. Socialinio projekto tikslas – surinkti lėšų kažkokiam tikslui įgyvendinti. Štai „Išgelbėk draugą“ tikslas – išgelbėti daug skriaudžiamų gyvūnų, šviesti visuomenę apie tinkamą elgesį su gyvūnais, bausti skriaudėjus, tačiau ką realiai galima pasiūlyti žmogui, kuris kaip ir myli gyvūnus, tačiau netiki, kad nuo jo kelių paaukotų eurų kažkas pasikeis?
Labiausiai suveikianti ir geriausiai žmones nuteikianti priemonė – kuo dažnesnis informacijos skleidimas, nuolatinė ataskaita, kiek jau suaukota pinigų, ką už juos būtų jau galima padaryti. Tačiau čia ir vėl susiduriama su problema – ką komunikuoti, kai per savaitę nepaaukojamas nė euras?
Norint, kad visuomenė aukotų, jai reikalinga informacija, kam ir kur nukeliaus paaukoti pinigai. Lietuviai gana nepatikliai žvelgia į aukų dėžutes, savanorius, stovinčius prie parduotuvių, ar su pagalbos prašymu atsiųstus laiškus. Būtent dėl tokio nepatiklumo ir visur įžvelgiamo blogio ir pasunkėja bet kokia komunikacija. Tampa be galo sunku įtikinti žmogų, jog pagalba, kurios prašai, yra išties reikalinga.
Ieškant pagalbos, neretai tenka susidurti ir su vaikų bei gyvūnų mylėtojų konfrontacija. Vyrauja nuomonė, kad jei padedi vienai grupei, esi prieš kitą socialinę grupę. Bene dažniausiai girdima frazė – geriau padėtumėte vaikams. Padėties negerina ir kita, gyvūnų mylėtojų, pusė, paskleidžianti sparnuotą frazę, kad vaikai gali pasiskųsti, o gyvūnai ne, todėl jie labiau nusipelnė pagalbos.
Naudodamasi proga, norėčiau visiems pabrėžti, kad rungtyniavimosi ir nesantaikos tarp įvairių socialinių grupių negali būti. Juk svarbiausia, kad kažkas gautų pagalbą: vieni noriai paaukoja senoliams, kiti padeda vaikams ar gyvūnams.
Galiu tik pridurti, kad didžiausia gauta pamoka dirbant su socialiniu projektu – mėgink, jei nepavyksta, mėgink dar kartą ir dar kartą. Tik bandant galima atrasti konkrečiam projektui tinkantį komunikacijos toną ir priemones.
Jei turite kokių nors realių ir tikrai įgyvendinamų idėjų, kuriomis galėtumėte padėti, rašykite – vilija@inkagency.lt.
Jei norite padėti tiesiog dabar, o tokią pagalbą labai sveikintume, prisidėkite štai čia.
