Pirmojo muzikos festivalio po atviru dangumi ištakos glūdi JAV – 1954-aisiais surengtas Niuporto džiazo festivalis. Iškart po jo festivaliai visame pasaulyje pradėjo dygti vienas po kito. Žaibišku greičiu jie virto muzikinių renginių istoriją perrašiusiais unikaliais reiškiniais ir jau 2003–2010 metais atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vien Didžiojoje Britanijoje jų skaičius išaugo įspūdingai – net 70 proc.
Festivalių tradicijos mūsų šalyje prasidėjo vėlyvuoju sovietmečiu – pionieriumi tapo 1985 metais surengtas roko ir džiazo festivalis „Lituanika“. Pirmasis bandymas dar buvo kuklus – festivalyje dalyvavo kelios vietinės grupės, tačiau jau po metų jis išaugo neįtikėtinai – trys festivalio dienos tapo šešiomis, o grojo net 28 grupės. Tiesa, istorinis laikotarpis ir beprotiškas lietuvių laisvės siekis padarė savo – festivalis transformavosi į žmonių kovą už teisę klausytis mėgstamos muzikos, todėl į jį plūdo kitokio gyvenimo ištroškę žmonės.
Anuomet reklamos galimybės buvo itin ribotos, o sąvoka „komunikacija“ tuometiniame kontekste tebuvo svetimžodis, todėl festivalio įvaizdį formavo tik jame apsilankiusių žmonių įspūdžiai. Ir jų užteko su kaupu! Mažai kam žinoma, kad į „Lituanikos“ festivalį buvo užsukęs vienas populiariausių metalo muzikos žurnalų Europoje „Metal Hammer“.
Kalbant apie lietuviškus festivalius, „Roko maršų“ fenomeną turbūt žino kiekvienas, bent truputį domėjęsis Lietuvos roko istorija: čia tereikia paminėti tai, kad į jų koncertus ėjo net ir tie, kurie visiškai nesuprato, kas yra rokas. Tuo laiku žmones tiesiog viliojo mintis, kad daugiau niekas jiems nenurodinės, kokią muziką klausyti – visi galėjo pagaliau atsipalaiduoti ir mėgautis tuo, ką išties mėgsta. Tokia buvo tuometinių festivalių misija.

Vieno įspūdingiausių visų laikų muzikos festivalių titulą neabejotinai pelnęs Vudstokas įvyko 1969 m. rugpjūčio 15–18 d. ir idealiai atspindėjo hipių epochos nuotaikas. Iškalbingas faktas – šį muzikos festivalį surengė keturi jauni vyrai, kurių tikslas buvo pasikviesti keletą tūkstančių svečių išskirtiniam savaitgaliui. Iš pradžių planuota, kad jame dalyvaus apie 120 tūkst. žmonių, tačiau šios prognozės greit išsisklaidė, kai organizatoriai pamatė, kokį milžinišką susidomėjimą sukėlė šis festivalis.
Vudstokas vyksta iki šiol ir vis dar bando gaivinti anų laikų populiarumą. Komercinė dalis išvystyta stipriai, tačiau idėja gerokai nuvyto. Beje, skirtingai nei daugelis mano, nė vienas atlikėjas pirmajame festivalyje negrojo dėl finansinių paskatų. Už juokingus honorarus jame grojo legendiniai roko muzikantai – Janis Joplin, Jimi Hendrix, „The Greatufel Dead“, „Creedence Clearwater Revival“, „The Who“ ir kt. Netgi dabar, praėjus beveik penkiasdešimčiai metų, šio festivalio ilgisi ir niekada ten nebuvę, ir keliomis dešimtimis metų vėliau gimę, ir apskritai beveik nieko apie ten grojusias grupes nežinoję asmenys.
Žinoma, hipių laikai ir tuometinio laikotarpio nuotaikas atspindėjęs Vudstokas jau nepasikartos, tačiau šiuolaikiniai muzikos festivaliai turi kur kas daugiau galimybių pritraukti tikslinių lankytojų. Taigi, kaip ir kada reikia pradėti komunikuoti apie artėjančią muzikinę fiestą?

Komunikacijos ir rinkodaros specialistai, rengdami festivalio viešinimo planą, neretai būna įsitikinę, kad viską užpildys garsių grupių ir atlikėjų vardai. Neapsigaukite ir nepasikliaukite vien talentais – festivalių konkurencija didžiulė, todėl norėdami išsiskirti turite pasiekti maksimalų poveikį.
Į pagalbą pasikvieskite kūrybinių partnerių, skirkite dėmesį kokybiškai socialinių tinklų komunikacijai ir kurkite papildomas iniciatyvas, kurios stiprintų festivalio įvaizdį. Pavyzdžiui, festivaliuose „Yaga“ ir „Loftas fest“ kiekvienais metais lankytojus pasitinka iniciatyva „Saugi erdvė“ – specialiai įrengtose palapinėse dalyviai gauna sveikatos specialistų konsultacijas apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir rizikas. Ekstremalaus rokenrolo festivaliu save tituluojantis „Devilstone“ lankytojus kviečia į gausią nekoncertinę veiklą – futbolo ar tinklinio turnyrus, „MC Growl“ kovas, paskaitas apie muziką, meno parodas ir protmūšius. O štai „Mėnuo Juodaragis“ kasmet siūlo ne tik
Lietuvos ir užsienio šalių grupių koncertus, bet ir garso architektų pasirodymus, tradicinius amatus, rinktinius filmus ir interaktyvius kūrybos projektus.

Festivaliai yra daugiau, nei tik kelias dienas trunkantys muzikos renginiai. Be to, veiksmas ten sukasi ne vien apie muziką – juose gausu įvairių veiklų, paskaitų, kūrybinių dirbtuvių ir įvairiausių pramogų. Šiuolaikiniai muzikos festivaliai yra gyvenimo būdo prekės ženklai. Būtent dėl šios priežasties jų viešinimo strategija turi apimti ne tik tradicinius veiksmus, bet ir išryškinti prekės ženklu tapusio reiškinio socialinį ir kultūrinį statusą bei kūrybinę partnerystę. Apibrėžkite savo tikslus, susikurkite arba patobulinkite šūkį ir pradėkite pasakoti įtraukiančias istorijas.

Viešinti informaciją reikėtų pradėti likus bent pusmečiui iki festivalio. Dažniausiai pasitaikanti komunikacijos klaida, ypač mažesnių festivalių – apie save pasakoti jie pradeda likus mėnesiui iki renginio, o paskui kaltina lankytojus neapsisprendimu ar paskutinės minutės efektu. Susidaro klaidingas įspūdis, nes žmonės savaitgalio pramogas dažniausiai planuoja iš anksto, todėl kuo anksčiau įtikinsite juos, kad jūsų festivalis geriausias, tuo mažiau darbo reikės atlikti prieš pat renginį.

Alkoholio perdozavimas ir narkotikų vartojimas festivaliuose smarkiai kenkia jų reputacijai, todėl kartu su policijos ir žiniasklaidos pagalba įspėkite lankytojus apie galimas grėsmes ir darykite viską, kad festivalyje jų būtų išvengta. Jei visgi to padaryti nepavyko – informuokite visuomenę ir bendradarbiaukite su reikalingomis institucijomis. Taip pat nepamirškite, kad organizavimo klaidos ir jų slėpimas nuo visuomenės kainuoja labai brangiai, todėl būkite pasiruošę reputacijos krizei. Tą iliustruoja prieš kelerius metus kilęs nepasitenkinimas dėl paskutinę minutę atšaukto Karklės festivalio.
Ir paskutinis, tačiau svarbiausias žingsnis – paskirkite žmogų, kuris bus atsakingas už žurnalistų koordinavimą per festivalį ir bendravimą su jais prieš pat renginį. Kuo išradingiau ir kūrybiškiau į tai pažvelgsite, tuo didesnės sklaidos sulauksite žiniasklaidoje. Puikus pavyzdys – festivalis „Nepatogus kinas“, kuris 10-ojo gimtadienio proga pristatė pirmą pasaulyje valgomą kino akreditaciją. Pasinaudoję ja, žiūrovai galėjo įsigyti nemokamų bilietų į visus festivalio seansus.