Dažnas dieną pradedame norėdami kuo greičiau išsibudinti ir pasiekti maksimalaus budrumo būseną, todėl paskutinius atmintyje po nakties užsilikusius sapnų fragmentus skubame išsklaidyti puodeliu kavos.
Vis dėlto miegant aplankantys sapnai gali būti gerokai vertingesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jie gali padėti puoselėti kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius.
Visais laikais įvairių sričių menininkai ir kūrėjai sapnuose ieškojo įkvėpimo – sapno realybę ir kasdienę tikrovę maišyti siekė siurrealistai, pasitelkę sapno logiką savo literatūrinius pasaulius konstravo tokie rašytojai kaip Franzas Kafka ar Williamas S. Burroughsas, o filmus kūrė pripažinti kino meistrai Davidas Lynchas ar Andrejus Tarkovskis. Įkvėptos sapnų gimė ir begalė muzikinių kompozicijų bei dainų, bene žymiausia – Paulo McCarney hitas „Yesterday“, kurio melodiją bitlas teigė susapnavęs.
Sapnai įkvepia ne tik menininkus. Štai, pavyzdžiui, šiandien mokslo pasaulyje visuotinai priimta Mendelejevo periodinė cheminių elementų lentelė, kaip teigiama, jos autoriaus taip pat buvo susapnuota. Galiausiai net ir mūsų šalies sostinė, pasak legendos, yra kunigaikščio Gedimino sapno pasekmė.
Šiandien jau ir skeptiškasis mokslas pateikia vis daugiau įrodymų, kad miegant mūsų pasąmonė tampa tikra kūrybiškumo laboratorija, kurios teikiamais privalumais gali pasinaudoti ne tik genialiausi kūrėjai, bet ir kiekvienas iš mūsų.
Mokslininkai mano, kad sapnai atlieka net keletą funkcijų. Pirma, jie yra tarsi saugi terpė per dieną susikaupusioms emocijoms iškrauti. Tam tikrus emocinius dirgiklius pasąmonėje miegodami galime „nukenksminti“, nes, kaip rodo tyrimai, tik sapnuojant smegenyse neišskiriamas nerimą keliantis hormonas noradrenalinas. Dėl to ryte pabundame tarsi po vidinės terapijos, kuri įgalina labiau subalansuotą ir nuosaikesnį atsaką į naujus per dieną patiriamus emocinius išgyvenimus.
Pabudus iš sapno lengviau išspręsti galvosūkį
Grįžkime prie kūrybiškumo ir problemų sprendimo. Šioje srityje, mokslininkų manymu, sapnai gali turėti ypač didelę reikšmę. Berklio universiteto mokslininkų komanda, atlikusi keletą tyrimų, nustatė, kad sapnuojantys asmenys turi geresnius problemų sprendimo ir kūrybinių išeičių radimo įgūdžius.
Atliekant šią studiją, tiriamieji asmenys naktį buvo pažadinti ir jiems duotos spręsti nesudėtingos anagramos – galvosūkiai, kai iš tam tikrų raidžių reikia sudėlioti žodį. Tačiau viena grupė buvo pažadinama per REM miego fazę, o kita – ne REM. Būtent REM (angl. rapid eye movement) miego fazėje mus aplanko sapnai. Taigi vieni iš tyrime dalyvavusių asmenų buvo pažadinami iš gilaus miego, o kiti – iš savo sapnų. Pastarieji sugebėjo išspręsti 15–35 proc. daugiau galvosūkių nei pažadinti ne REM miego fazėje. Maža to, sapnavę asmenys savo gebėjimą išspręsti galvosūkį apibūdindavo kaip nereikalaujantį didelių pastangų – tarsi atsakymas būtų tiesiog šovęs į galvą.
Kito tyrimo metu dviem asmenų grupėms kliuvo užduotis naudojantis specifinėmis užuominomis įveikti virtualų labirintą. Po kurio laiko vienai grupei buvo leidžiama 90 minučių nusnūsti, o kitai – tą patį laiko tarpą žiūrėti vaizdo įrašą, kuriame sprendžiamas analogiškas galvosūkis. Paskui eksperimento dalyviai turėjo toliau spręsti užduotį. Turbūt jau nujaučiate, kad galimybę pasnausti turėję dalyviai užduotį išspręsdavo daug sėkmingiau. Be to, per miego pertraukėlę tyrimo dalyviai buvo pažadinami, jų klausta apie sapnų turinį. Ta miegojusių asmenų grupė, kuri sapnavo užduotį ir labirintą, vėliau pademonstravo geriausius rezultatus.
Mokslininkai mano, kad tokie rezultatai atspindi skirtingas REM ir ne REM miego fazių funkcijas. Gilusis miegas, kai nesapnuojame, leidžia geriau įsiminti skirtingus dalykus, o REM miego fazė su sapnais yra smegenų bandymas ieškoti šių dalykų ryšio, mėginimas juos sujungti įvairiomis, dažnai visiškai netikėtomis kombinacijomis. Toks atskirų dalykų sąryšių kūrimas būtinas žmogaus pažinimui ir kūrybiškumui.
Įdomu, kad ne tik pats sapnavimas, bet ir dėmesio į sapnus koncentravimas nubudus ryte, regis, padeda lavinti kūrybiškumą. Kolumbijos Medeljino universiteto mokslininkai Mauricio Sierra-Siegertas, Emma-Louise Jay, Claudia Florez ir Ana Esther Garcia atliko tyrimą – viena studentų grupė buvo skatinama kreipti dėmesį į savo sapnus ir ryte įvertinti jų ryškumo bei detalumo lygį, o kita tokiu pačiu principu vertinti ne sapnus, o kasdienius nutikimus ir patirtis. Abiem grupėms po kurio laiko duotas kūrybiškumo testas (Torrance Tests of Creative Thinking, TTCT). Dažniausiai ir detaliausiai savo sapnus prisiminę studentai šiame teste vėlgi surinko daugiausiai taškų.
Panašu, kad ryšys tarp sapnų ir kūrybiškumo tikrai yra. Belieka išmokti sapnuoti daugiau ir savo sapnus prisiminti. Ekspertai sako, kad pirmiausia tam reikia kokybiško miego. Jį užtikrinti gali padėti keletas dalykų:
Belieka palinkėti saldžių sapnų ir pasinaudoti juose slypinčiu kūrybiniu potencialu!
