Kažkodėl nė viena epocha neapsieina be savų vedlių. Kartais atrodo, kad žmonijai gyvybiškai būtina, jog didžioji visuomenės dalis virstų aklai kitų nurodymus vykdančia ar nepažįstamo žmogaus nuomonę lyg už gryną pinigą priimančia mase.
Nuskambėjo ne itin pozityviai, ar ne? Tačiau moneta turi dvi puses, todėl šiame kontekste galima įžvelgti tiek pliusų, tiek minusų.
Šiuolaikinės visuomenės vedliais pelnytai laikomi nuomonių formuotojai – žinomi politikai, muzikantai, humoristai, finansininkai, komunikacijos specialistai, žurnalistai ar net bankininkai, kurie peržengę socialinių tinklų ribą (ten jie vadinami influenceriais, apie tai daugiau galite perskaityti kolegės straipsnyje) užtikrintai įsivirtina visoje viešojoje erdvėje ir savo kasdienėmis įžvalgomis, pastebėjimais ir komentarais formuoja arba iš esmės keičia daugumos žmonių nuomonę.
Nuomonės lyderiai apibrėžiami kaip aktyviai savo nuomonę viešojoje erdvėje reiškiantys ir dažniausiai tūkstančius ar net milijonus sekėjų socialiniuose tinkluose turintys asmenys. Viena vertus, jų egzistavimas suteikia nemažai galios reklamos, komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistams (ir kartu neleidžia dvejoti profesijos žavesiu – ačiū),tačiau, kita vertus, šis terminas neatrodo logiškas ir netgi prieštarauja kritiniam mąstymui.
Pasvarstykime racionaliai, kas yra nuomonės lyderis? Tai asmuo, kurio nuomone pasitikime ir remiamės priimdami konkrečius sprendimus. Tačiau čia atkreipiu dėmesį – dažniausiai pasitikime ne konkrečiais faktais, o asmenine nuomone. Štai ir iškyla didžioji dilema. Toks žmogus gali kalbėti apie bet ką – nuo prabangaus ir išraiškingo trumų skonio prabangiame restorane ar daržovių daigų sodinimo pavasarį iki branduolinės ginkluotės bandymų Šiaurės Korėjoje.
Šiuo metu Lietuvoje nuomonės lyderių galima skaičiuoti tūkstančius, tačiau žmonės dažnai pamiršta, kad jų pareiga – kritiškai įvertinti, kuris iš jų yra įgalus šnekėti specifinėmis temomis, o kuris šneka tik siekdamas dėmesio. Kaip patenkama į išrinktųjų sąrašus? Kartais užtenka vieno įrašo socialiniame tinkle ar efektyvaus pasirodymo televizijos ekrane, tačiau dažniausiai nuomonės formuotoju tampama jau esant visuomenės dėmesio centre.
Pavyzdžiui, serialo aktorius, dainininkas ar humoristas dažnai yra pagrindinis nuomonės formuotojas laisvalaikio, gyvenimo būdo ar santykių klausimais. Tačiau pastaruoju metu pastebimas ir konkrečios srities – ekonomikos, finansų, politikos ar komunikacijos ekspertų „proveržis“. Šie žmonės, turintys aiškią ir konkrečiais faktais paremtą nuomonę, gali diskutuoti apie įvairiausias besikeičiančio pasaulio temas ir kokybiškai įtvirtinti savo autoritetą. Toks nuomonės formavimas nėra blogas, nes pateikiamas argumentuotai, logiškai ir remiantis įtikinamais pavyzdžiais.
Kiekvieno nuomonės lyderio kaina ir siekiamybė – viešumas. Dar prieš dešimt metų tai nebuvo aktualu, bet dabar situacija gerokai pasikeitė. Šiuo metu ir pati visuomenė nori gauti daugiau nei turėjo anksčiau, tačiau vis labiau pasiklystama informaciniame triukšme. Nuomonės lyderiai egzistuoja tam, kad padėtų laiku susiorientuoti arba primintų aktualią visuomenei temą. Jie tarsi žadintuvai, kurie po gilaus miego prabudina ir leidžia suvokti svarbios problemos ar reiškinio mastą. Atlikę savo misiją, jie nutyla ir leidžia diskusijai vystytis be jų intervencijos – tai dar vienas teigiamas, tačiau rečiau pasitaikantis nuomonės lyderių bruožas.
Beje, įdomus faktas – pati sąvoka „nuomonės lyderis“ (angl. opinion leader) pirmą kartą paminėta sociologų Lazarsfeldo, Berelsono ir Gaudeto studijoje. Šis terminas kilo iš JAV ir Izraelio mokslininko sociologo Elihu Katzo dviejų pakopų komunikacijos srauto teorijos, kurioje teigiama, kad dauguma žmonių pasirenka savo poziciją remdamiesi nuomonės lyderio išsakytu vertinimu.
Tokių nuomonių lyderių kaip Rimvydas Valatka, Vladimiras Laučius, Andrius Užkalnis, Algis Ramanauskas, Žygimantas Mauricas, Gitanas Nausėda, Andrius Tapinas poveikis Lietuvai seniai pralenkė aukščiausių šalies vadovų įtaką – jie sugrąžino žodžiui galią keisti pasaulį. Galima daug diskutuoti apie jų intelektą, pasiekimus ar net asmenines savybes ir nepritarti jų išsakomoms mintims, tačiau akivaizdu viena – jie geba daryti poveikį.
Didžiausia nuomonės lyderių nauda, be jokios abejonės, pasireiškia reklamos, rinkodaros ir komunikacijos srityse. Į nuomonės lyderių komentarus ir rekomendacijas dėmesį atkreipia nemažai žmonių, todėl jie yra puikūs tarpininkai tarp prekės ženklo ir tikslinės auditorijos. Tačiau tai ne vienintelis jų privalumas – nuomonės lyderiai sugeba rasti balansą tarp vartotojų kultūros ir socialinės problematikos. Dėl to gana dažnai jie tampa tais žmonėmis, kurie atkreipia dėmesį į opias visuomenės problemas – skurdą, ligas, korupciją, emigraciją ir kt.
Deja, tačiau esant „išrinktųjų“ sąraše labai lengva paslysti ir iš didelio rašto išeiti iš krašto. Kiekvienas nuomonės lyderis turi būti atsakingas už savo sukurtą arba žiniasklaidos suformuotą įvaizdį ir nuomonę, kurią skelbia viešai. Prieš publikuojant įrašą socialiniame tinkle reikia apmąstyti, kokią įtaką jis padarys žmonėms, ir kitą kartą atsargiai įvertinti savo daromą poveikį, nes jis gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas.
Geram vadovui nepakanka gerai išmanyti savo darbą – reikia pažinti darbuotojus, žinoti jų galimybes ir net vidinį pasaulį, lygiai taip pat ir žinomam asmeniui negalima vien naudotis savo galia ir turimais visuomenės prikaustymo įrankiais – reikia žinoti apie kalbamo reiškinio esmę, kontekstą ir logiškai įvertinti savo galias.
Žmonės labiau pasitiki nuomonės lyderio rekomendacijomis nei įprasta ir jau pabodusia reklama. Dažnai, perskaitę rekomendaciją, žmonės nusiperka konkrečią prekę ar paslaugą – tai yra klasikinis reklamos „iš lūpų į lūpas“ pavyzdys. Todėl jeigu nuomonės lyderis prognozuoja, pasakoja arba reklamuoja kokią nors prekę ar paslaugą – mažų mažiausia, ką jis turi padaryti jausdamas atsakomybę prieš visuomenę – asmeniškai išbandyti tai, apie ką kalba viešai, ir būti visiškai užtikrintas savo žodžiais.
