Autorius
Daugelis žmonių moka žongliruoti dviem, gana retai – trimis kamuoliukais. O su kiekvienu tolimesniu kamuoliukų jų suvaldančių žmonių skaičius sparčiai mažėja.
Smegenys ne išimtis. Nors dažnai teigiama, kad jos turi įspūdingas galimybes, akademiniai tyrimai rodo, kad jų gebėjimai vienu metu priimti, apdoroti ir įsiminti informaciją yra riboti.
George Armitage Miller, vienas kognityvinės psichologijos pionierių, analizavo trumpalaikės atminties galimybes ir 1956 metais paskelbė labai įdomų tyrimą „The Magical Number Seven, Plus or Minus Two: Some Limits on Our Capacity for Processing Information“. Jis testavo, kiek daug informacijos vienetų (pavyzdžiui, skirtingo lygio garsų arba vienskiemenių anglų kalbos žodžių) žmogus gali atsiminti ir atkartoti. Pasirodo, absoliuti dauguma žmonių sustodavo ties skaičiumi 7. Buvo pakartota keletas tyrimų, paimant skirtingus informacijos vienetus, tačiau rezultatas būdavo tas pats. Testuojamieji nesugebėdavo peržengti šios septintuko ribos.
Kuo tai įdomu mums, komunikatoriams? Šis beveik šešių dešimtmečių senumo tyrimas tik patvirtina tai, ką daugelis mūsų nujautė ir klientams bando pasakyti – negalima į reklamą ar tekstą sudėti pernelyg daug žinučių ar informacijos, nes skaitytojas/žiūrovas/klausytojas bus nepajėgus ją priimti, apdoroti, o juolab įsiminti.
G.Miller savo tyrime nurodo, kad žmogaus smegenys yra išmokusios „apeiti“ šitą savo ribotumą, susikurdama savus kodus, kurie padeda sugrupuoti informacijos vienetus taip, kad juos būtų galima geriau įsiminti. Kaip pavyzdys pateikiamas su Morzės abėcėle dirbantis operatorius: iš pradžių jis girdi tik „taškus-brūkšnius“, vėliau – raides, o dar vėliau – žodžius ir ištisus sakinius. Šią smegenų gudrybę analizavo Sidney Smith, kuris savo tyrimą pristatė 1954 m.: jeigu žmogus susikuria skaičių grupavimo kodus, jo gebėjimai įsiminti ir vėliau pakartoti pavienius skaičius išauga keletą kartų!
Vėlgi, kuo tai įdomu komunikatoriams? Simboliai yra informacijos konteineriai – pamatai vėliavą, herbą, kryžių, veidą, ir smegenys paslaugiai iš atminties pasiima visą su jais susijusią informaciją. Tas pats yra su vardais, prekės ženklais, įmonių pavadinimais. Istorijos kaip informacijos organizavimo algoritmai (klišės) veikia lygiai taip pat.
Taigi, kai kitą kartą klientai norės „visko viename“, priminkite jam šiuos daugiau kaip pusės amžiaus senumo tyrimus.