Vis dėlto karantinas daugeliui pasirodė kur kas didesnis asmeninis iššūkis, nei buvo galima tikėtis. Taip jau nutiko, kad per visus šiuos šimtus tūkstančių metų, įvertinę vieni kitų naudingumą išlikimo, reprodukcijos ir daugelyje kitų sričių, išsiugdėme ne tik įprotį, bet ir poreikį nuolat bendrauti.
Sporto klubai, būreliai, kino teatrai – tai nėra tik sportas, mėgstama veikla ir filmai. Tai būdas megzti socialinius santykius ir galimybė pajusti bendrystę. Manote, jog į krepšinio varžybas einame tik dėl sporto reginio? Kiekvienuose namuose šiandien yra bent po vieną įrenginį, kuris suteiks galimybę stebėti rungtynes iš įvairesnių kampų, stambiais planais, sekti žaidėjų emocijas. Bet sėdėjimas priešais ekraną namuose nesukurs bendros patirties, ją sukurs sėdėjimas priešais ekraną arenoje. Čia nėra nei gyvų žaidėjų, nei „prakaito kvapo“, bet yra tūkstančiai bendraminčių, skanduojančių už tavo komandą.

Ir kai atrodo, kad bendravimas ir socialiniai santykiai tik suteikia pridėtinę vertę ir padeda jaustis geriau, paaiškėja, jog jie būtini. Ne tik psichologinei, bet ir fizinei mūsų sveikatai.
Ilgą laiką besitęsianti socialinė izoliacija gali padidinti širdies ligų, depresijos ir net mirtingumo tikimybę. 2015 metais Brighamo Youngo universiteto psichologės Julianne Holt-Lunstad atlikta metaanalizė nustatė, kad lėtinė socialinė izoliacija mirtingumo riziką padidina 29 proc.
Kokią įtaką, siekiant pažaboti COVID-19 plitimą, mūsų gyvenimams padarys social distancing – prognozuoti gana sunku. Aišku tik tiek, kad kurį laiką bendrausime kitaip.

Jau pirmąją namų režimo dieną buvo pasitelktos visos įmanomos technologijos, bent kaip galinčios sujungti žmones – mobilieji operatoriai tiesiogine to žodžio prasme nulūžo, o nuo kamerų nuvalius dulkes į viršų šovė grupinių vaizdo pokalbių programas kuriančių įmonių akcijos. Vienas sėdėdamas namuose gali žiūrėti filmą kartu su atskirai karantinuotu mylimuoju ar su kitame mieste likusia šeima žaisti stalo žaidimą.
Prisijungti prie skaitmenizacijos suskubo ir švietimas bei kultūra – televizija kuria virtualiąją mokyklą, į namus persikėlė „Kino pavasaris“, jau sulaukėme pirmųjų koncertų be žiūrovų transliacijos. Tačiau kaip ilgai mus šildys ekrano skleidžiama šviesa?

Ir taip, pristigę artimo šilumos, vieną dieną į balkonus išėjo italai. Ką jie darė? Šoko ir dainavo. Ir nors švęsti nebuvo ko, jie rado būdą bendrauti tiesiogiai ir tai tarp keturių namų sienų įkalintam žmogui buvo didžiausia pergalė. Jų pavyzdžiu netrukus pasekė ispanai, net santūrieji lietuviai pamažu kiša nosis pro langus ir vakarais ploja kovojantiems ligoninėse.
Tad toks elementarus dalykas kaip bendravimas šiandien atgimsta visiškai naujomis bendrystės pajutimo formomis. Štai pusė pasaulio ją jaučia klausydami „Spotify“ sukurto Coronavirus Awesome Mix 2020 dainų rinkinio. O saviizoliacijos įkvėptas britų rašytojas Robertas Macfarlane socialiniame tinkle „Twitter“ šią savaitę įkūrė knygų klubą #CoReadingVirus. Ar ne žavi dar visai neseniai konkuravusių medijų simbiozė – siekiant kovoti su social distancing, bendravimas internetu skatins žmones skaityti knygas.
Kas bus toliau, kokios naujos bendravimo formos padės mums palaikyti socialinius santykius – tik kūrybiškumo ir laiko klausimas. Pirmieji atsakymo ieškoti pradėję verslai laimės daugiausia – mat visa auditorija šiandien sėdi namuose ir laukia būdų, kuriais galėtų ne tik bendrauti, bet ir jausti bendrystę.